Lietuvos naujienos

Dalis ekspertų MMA siūlo didinti 5-15 proc. nuo sausio, kai kurie – dukart per metus

Lietuvoje tęsiantis diskusijoms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, maždaug pusė iš 12-kos BNS apklaustų ekonomistų mano, kad MMA nuo sausio turėtų augti maždaug dešimtadaliu arba daugiau, atsižvelgiant į infliaciją.

Tačiau beveik pusė jų sako, kad minimali alga turėtų būti didinama mažesniu tempu ir du kartus per metus arba jos didinimas apskritai atidedamas.

„Ankstesnis MMA didinimas neturėjo reikšmingesnės įtakos ar neigiamo poveikio verslui, tačiau situacija rinkoje keičiasi ir verslas išgyvena sudėtingesnį laikotarpį. MMA didinimas yra mažiausiai uždirbančių gerovei tuo pačiu ir didesnė našta verslui, kylant kitoms verslo išlaidoms“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė. 

 

Vienas iš apklausoje dalyvavusių ekonomistų siūlė MMA didinti 5 proc., trys teigė, kad turėtų būti atsižvelgta į infliaciją, dar keturi mano, kad MMA turi didėti 9-15 proc. Vienas ekspertas neįvardijo, kiek galėtų augti MMA, o dar vienas teigė, kad ji kitąmet apskritai neturėtų būti didinama. Penki ekonomistai siūlė MMA augimą peržiūrėti du kartus per metus.

Be to, valdžiai ketinant didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), ekonomistai sutinka, kad ši priemonė padidintų gyventojų perkamąją galią. Dauguma taip pat pastebi, kad šis dydis turėtų augti tokiu pat tempu, kaip ir minimali alga arba sparčiau.

„Tai galėtų padėti mažiausiai uždirbantiems gyventojams lengviau pergyventi ekonomikos stagnaciją, o galbūt ir recesiją“, – BNS teigė Kauno technologijos universiteto profesorius Vaidas Gaidelys.

 

Jo manymu, NPD galėtų būti didinamas 15 procentų.

Kova su skurdu ir pajamų nelygybe

Dalis ekonomistų pabrėžia, jog MMA augimas kitąmet yra būtinas, siekiant padėti mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių perkamoji galia sumenko išaugus infliacijai. 

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad MMA kitąmet galėtų augti 9 proc. Pasak jos, rekordinės infliacijos akivaizdoje būtina pasirūpinti pažeidžiamiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir mažiausias pajamas gaunantieji. 

 

„Pajamų didėjimas turi kompensuoti bent dalį infliacijos, kad šių gyventojų perkamoji galia itin skausmingai nesumažėtų. MMA – vienas iš instrumentų, kuriais galima šio tikslo siekti“, – teigė ji. 

Visgi analitikė atkreipė dėmesį, kad sparčiai prastėjant makroekonominei aplinkai ir įmonių plėtros perspektyvoms, vien MMA didinimu kliautis nėra gerai. Pasak jos, traukiantis ekonomikai ir įmonėms patiriant energetikos kainų šoką, smunkant vidaus paklausai ir eksportui, augant darbo kaštams MMA ddinimas dar labiau susiaurintų verslo manevro laisvę ir pagilintų recesijos riziką.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Romas Lazutka mano, kad MMA turėtų augti ne mažiau kaip infliacija, kad kompensuotų perkamosios galios kritimą.

 

Kukliausią – 5 proc. – MMA augimą siūlantis Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Nerijus Černiauskas sako, kad minimali alga turi didėti, nes tai vienas būdų kovoti su skurdu, skatinti žmones dirbti ir mažinti pajamų nelygybę, tačiau dviženkliais tempais didinti MMA būtų rizikinga ir neteisinga.

„Rizikinga, nes yra vis daugiau ženklų, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti, sustoti arba net būti neigiamas bent kelis ketvirčius (…) Be ekonominio augimo būtų mažiau būdų finansuoti augančius atlyginimus, todėl greičiau kiltų kainos ir realus atlyginimas nepakistų. Dar blogesnis scenarijus – dalis darbdavių prašys formaliai darbuotojus įsidarbinti dalį etato arba net atleisti, nes tiesiog trūks pajamų“, – BNS teigė N. Černiauskas.

„Neteisinga, nes sparčiai didėjant MMA ir ekonomikai neaugant arba lėtėjant, uždirbančių virš MMA atlyginimai gali neaugti arba net mažėti, o tai sukeltų irgi nepasitenkinimo jausmą“, – pridūrė jis. 

 

G. Dzemydaitė sutiko, kad MMA turėtų augti, nes mažiausiai uždirbantiems gali būti sudėtinga išlaikyti panašų pragyvenimo lygį, tačiau daliai nuo itin aukštų energetikos kainų priklausančio verslo stabdant veiklą MMA didinimas yra papildoma našta. 

Kauno technologijų universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas mano, kad MMA kitąmet galėtų augti apie 10 proc. Anot jo, esant dabartinei ekonominei ir geopolitinei situacijai, nediversifikuojamas rizikas dalinasi ne viena suinteresuota grupė, o visos susijusios šalys. 

Dalį augimo siūlo atidėti dėl poveikio verslui

Kai kurie ekonomistai mato rizikų, kad neatsargus MMA didinimas gali dar labiau kaitinti infliaciją ir padidinti nedarbą bei poveikį verslui, todėl siūlo MMA peržiūrėti du kartus per metus arba tiesiog atidėti iki 2023 metų vidurio ar pabaigos. 

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad nuo kitų metų sausio MMA galėtų augti 5 proc., o nuo liepos – dar 5 proc. Pasak jo, tikėtina, kad jau 2023 metų pradžioje dėl Europos energijos krizės, Kinijos stagnacijos ir kitų problemų eksporto rinkose Lietuvoje daugės bankrotų ir augs nedarbo lygis.

„Tokiame kontekste itin sparčiai keliant minimalų atlyginimą galima padaryti meškos paslaugą mažiausiai uždirbantiems – kai kurie gaus ne didesnį atlyginimą, o praras darbą. Todėl geriau nuo sausio 1-osios MMA kelti kukliau, pavyzdžiui, 5 procentais ir įsipareigoti jį dar kartą peržiūrėti kitų metų viduryje“, – BNS teigė N. Mačiulis.

„Lietuvoje jau matome mažėjančias mažmeninės prekybos bei pramonės apimtis, entuziastingas MMA kėlimas galėtų ne išsaugoti gyventojų perkamąją galią, o pakaitintų infliaciją, prislopintų eksportą ir pagilintų recesiją“, – pridūrė jis. 

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad reikia svarstyti dalinį MMA didinimą nuo sausio kitą dalį atidedant vėlesniam laikui, pavyzdžiui, nuo balandžio ar birželio. Anot jo, MMA kitąmet galėtų augti apie 14 procentų.

„Kitu atveju įmonėms, kurios šiuo metu jau ir taip patiria reikšmingą energetinių bei kitų veiklos kaštų augimą, tektų didelis papildomas krūvis didinant darbo užmokestį savo darbuotojams – reikšmingai augant MMA didėja ne tik MMA gaunančių, bet ir kitų darbuotojų darbo užmokestis“, – teigė Ž. Mauricas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad neapibrėžtumas dėl verslo sąlygų žiemą yra ypač didelis ir iš karto MMA padidinti beveik 20 proc. būtų gana rizikinga. Anot jo, būtų galima taikyti Lietuvos banko skaičiavimus, ir pavyzdžiui, nuo sausio padidinti MMA 12 proc. iki 820 eurų, o nuo liepos – iki 868 eurų arba kiek daugiau, jeigu ekonomika gerai atlaikys žiemą ir pavasarį. 

Tuo metu ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas teigia, kad MMA didinimas gali turėti didelį poveikį smulkioms, vidutinėms įmonėms, kurių sąnaudos didėja dėl išaugusių energijos kainų, o padidinus MMA jos išaugtų dar labiau, todėl jis siūlė MMA didinimą atidėti iki 2023 metų vidurio ar pabaigos.

Be pagalbos verslui abejoja MMA didinimu

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad MMA negali būti didinamas, jei nenumatomos kompensacinės ir skatinamosios priemonės verslui. 

„MMA galima didinti tik tokiu atveju, jeigu valdžia paraleliai skatins verslą ir padės verslui susidoroti su sparčiai augančiomis sąskaitomis už energetiką. Jeigu valdžia yra nusiteikusi tik kelti MMA ir neplanuoja papildomų skatinimo priemonių verslui – MMA didinimas atneštų daugiau žalos nei naudos“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, MMA didinimas prasilenkia su Lietuvos ekonomikos ciklu, kuris pradėjo blogėti ir artimiausiu metu dar labiau blogės – lėtėjant paklausai euro zonoje, Lietuvoje ir sparčiai kylant verslo išlaidoms už energetiką, MMA padidinimas suduotų dar vieną smūgį verslui.

„Didžiausią grėsmę patirs smulkios ir vidutinės įmonės, dirbančios regionuose – gali būti, kad tokios įmonės dėl augančių sąnaudų ir apyvartinio kapitalo trūkumo vėluos vykdyti mokestinius įsipareigojimus valstybei arba apskritai pasitrauks iš rinkos. MMA didinti galima tik su sąlyga, kad valstybė imsis papildomų skatinimo priemonių ir padės verslui stabilizuoti arba susimažinti sąskaitas už energetiką“, – teigė A. Izgorodinas.

Anot jo, valstybė gali verslui atidėti mokesčius, leisti išskaidyti mokėjimus už energetiką, suteikti garantines ir lengvatines paskolas, taikyti tiesiogines kompensacijas energijai imliems sektoriams, įšaldyti energetikos kainas tam tikrame lygyje.

Tuo metu V. Gaidelys pastebėjo, kad ekonomikai artėjant link sąstingio, o galbūt ir recesijos, didinti MMA nėra pats geriausias sprendimas – anot jo, tai buvo galima padaryti anksčiau.

Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą. 

NPD augimas – tolygus MMA arba didesnis

Valdžiai ketinant didinti NPD ekonomistai sutinka, kad ši priemonė padidintų gyventojų perkamąją galią ir padėtų mažiausiai uždirbantiems, tačiau jo augimo tempas turėtų būti toks pat, kaip ir minimalios algos arba spartesnis.

Penki iš 12 apklaustų ekonomistų teigė, kad NPD turėtų būti didinamas tolygiai su MMA, penki mano, kad sparčiau, vieno manymu, šiek tiek lėčiau, o dar vienas nenurodė savo nuomonės.

„Darbo mokesčių naštos mažinimas žemiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems per gerokai didesnį NPD būtų taiklus sprendimas. Gerais ekonomikai laikais buvo sparčiai didinamas MMA dydis, dabar, kai verslo perspektyvos niaukiasi, žemiausias pajamas uždirbančiųjų pajamų augimo naštą infliacijos akivaizdoje turėtume dengti iš biudžeto“, – apklausoje teigė I. Genytė-Pikčienė.

A. Izgorodinas sako, kad NPD didinimas būtų sveikintinas žingsnis, o jo pokytį galima būtų „pririšti“ prie vidutinės metinės infliacijos. Anot jo, keisti NPD būtų galima du kartus per metus ir tiek, kiek siekia vidutinė metinė infliacija. 

R. Lazutka pastebėjo, kad NPD sulyginti su MMA reikėtų tik kompensuojant biudžeto pajamų netekimą – naikinant mokesčių lengvatas, ypač ne darbo pajamoms, nuleidžiant žemiau ribą, nuo kurios taikomas 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Spartesnį nei MMA augimo tempą siūlantys ekonomistai teigia, kad tokiu būdu darbo užmokesčio „į rankas“ augimas būtų spartesnis nei infliacija, NPD didinimas kiek sušvelnintų darbo užmokesčio kaštų šoką įmonėms, kurios šiuo metu jau ir taip patiria sparčiai augančių energetinių bei kitų veiklos kaštų augimą. 

„Tokiu būdu būtų pasiektas tam tikras kompromisas, nes sparčiai kiltų darbuotojų pajamos, o darbo jėgos kaštai augtų nuosaikiau. Pasibaigus ekonominei recesijai MMA galėtų būti keliamas sparčiau nei NPD“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis nurodė, kad NPD turėtų augti 200 eurų iki 740 eurų, o MMA – 100 eurų iki 830 eurų.

N. Mačiulis sakė, kad nerizikuodama per greitai kelti MMA Vyriausybė turėtų padėti mažiau uždirbantiems sparčiau keldama NPD – jis galėtų padidėti bent 20 proc. iki 650 eurų. Be to, pasak jo, galima įsipareigoti nuo 2024 metų NPD prilyginti MMA ir ateityje abu šiuos dydžius kelti drauge.

„Bet kuriuo atveju valstybė turės mesti didelius finansinius išteklius tam, kad amortizuotų energijos krizės pasekmes. Dalis tų lėšų turėtų būti skirtos ne dujų ir elektros kainų kompensavimui, o NPD kėlimui. Tokiu būdu vienu šūviu nušaunami keli zuikiai – padedama tiems, kam pagalbos labiausiai reikia ir išlieka paskatos taupiau naudoti energiją bei investuoti į pastatų energetinio efektyvumo didinimą“, – teigė N. Mačiulis. 

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė teigė, jog svarstant NPD didinti sparčiau nei MMA, reikia įvertinti tokio pokyčio įtaką biudžetui. Pasak jos, iškart NPD prilyginti MMA gali būti finansiškai skausminga, tačiau galima išsikelti tokį tikslą ir palaipsniui jo siekti.

Tuo metu T. Šarapovas pastebi, kad NPD prilyginus MMA infliacijos sąlygomis valstybės biudžetas neturėtų patirti didelių įtampų.

Lėtesnį nei MMA augimą siūlantis R. Krušinskas pastebėjo, kad kainų augimas turi būti valdomas ir teikiama pagalba labiausiai paveiktoms grupėms, tačiau reikia įvertinti ir finansinių įsipareigojimų augimą darbdaviams.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button