„BaltCap“ kartu su išorės ekspertų komanda užbaigė vidinio buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovo Šarūno Stepukonio veiklos tyrimo pagrindinę dalį. Tyrimas atskleidė, kad iš infrastruktūros fondo įmonių pasisavintų pinigų suma sudaro 40,4 mln. eurų.
„BaltCap“ planuoja organizacijos ir valdymo struktūros pokyčius.
Pagrindinės vidinio tyrimo dalies tikslas – „BaltCap Infrastructure Fund I“ fondo įmonių portfelio lygmens analizė, kuri atskleidė, kad iš įmonių Šarūno Stepukonio pasisavintų pinigų suma sudaro 40,4 mln. eurų. Didžioji dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama išvesti lėšas buvo atlikti 2021–2023 metais. Bendrovės pranešime teigiama, kad paties fondo veiklos pažeidimų nerasta – sandoriai ir operacijos buvo vykdomos fondo portfelio įmonėse bei tų įmonių antrinėse įmonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.
Tyrimas taip pat parodė, kad buvęs fondo vadovas neturėjo bendrininkų „BaltCap“ komandoje. Atskleista, kad pinigai buvo savinami kuriant ir pateikiant didelį kiekį suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat, galimai, atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus. Pasisavinti pinigai buvo nukreipiami į lošimo platformas (priklausančias „Olympic Casino Group“) bei vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers“.
„Žvelgdami atgal ir vertindami įvykių grandinę, mes pripažįstame, kad „BaltCap“ vidiniai saugikliai neužtikrino pakankamo saugumo lygio, ypač vertinant portfelio įmones bei tų įmonių antrines įmones. Organizacijoje nenumatėme visų plyno lauko investicijoms būdingų ypatumų, besiskiriančių nuo mums įprastos verslo išpirkimo investavimo strategijos“, – bendrame pareiškime konstatavo vadovaujantys „BaltCap“ partneriai Dagnis Dreimanis, Simonas Gustainis, Martinas Kodaras ir Peeteris Saksas.
„Mes suvokiame, kokią žalą per daugelį metų pelnytam investuotojų pasitikėjimui padarė vieno asmens veiksmai ir labai dėl to apgailestaujame, taip pat ir dėl neigiamo poveikio, kurį gali pajusti kiti susiję asmenys, veikiantys „BaltCap“ privataus ir rizikos kapitalo ekosistemoje. Užtikriname, kad šią situaciją vertiname ypač rimtai ir esame pasirengę daryti viską, kad prarastas pasitikėjimas būtų susigrąžintas“, – pažymėjo „BaltCap“ vadovaujantys partneriai.
Portfelio įmonių lygyje papildomos kontrolės priemonės buvo įdiegtos iškart po to, kai paaiškėjo įtartini buvusio fondo vadovo sandoriai, siekiant, kad tokia veikla nebebūtų įmanoma. Toliau bus stiprinama „BaltCap“ organizacijos kontrolės bei finansų valdymo sistemos.
„Taip pat numatome organizacijos struktūros bei valdymo pokyčius. Nors pagrindinė tyrimo dalis užbaigta, vidinis tyrimas tęsiasi ir dar kiek užtruks, nes atvejis iš tiesų kompleksiškas. Pokyčių dar bus, išanalizavus rizikos valdymo praktiką atsiras naujų vidaus tvarkos procedūrų“, – pažymėjo „BaltCap“ vadovaujantys partneriai.
Stiprinant rizikos valdymo bei kontrolės mechanizmus, „BaltCap Infrastructure Fund“ fondo įmonės ėmėsi įstatymais numatytų priemonių atgauti pasisavintas lėšas ir pateikė ieškinius subjektams, kuriems atiteko nuskalstamu būdu įgyti pinigai.
„Kruopščiai dirbome, siekdami, kad infrastruktūros fondas ir jo portfelio vertė nenukentėtų dar labiau. Portfelio įmonės veikia įprastai, o pats fondas yra pelningas – jo vertė šiuo metu reikšmingai viršija investuotojų kapitalo vertę. Šis įvykis taip pat nepaveikė kitų „BaltCap“ investavimo strategijų fondų“, – pažymėjo vadovaujantys partneriai.
Nuo pat įsteigimo investuotojai į „BaltCap“ fondus investavo 663 mln. eurų, o šiandien šių investicijų vertė, įskaitant ir lėšas, jau išmokėtas investuotojams, siekia 900 mln. eurų. Vidutinė metinė realizuotos investicijos grąža siekia 18 proc.
ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Teismo sprendimu, Š. Stepukonis yra suimtas iki kovo 24 d.
Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
ELTA (ELTA)
