Rūšiuojančių pakuočių atliekas gyventojų skaičius Lietuvoje auga, rodo gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus dažnai ir visada rūšiuojančių gyventojų dalis padidėjo 3 proc. ir 2023 metais pasiekė 79 proc. Tuo tarpu 11 proc. respondentų atliekas rūšiuoja retai, o beveik dešimtadalis – nerūšiuoja visai.
Apklausos duomenimis, lietuvių rūšiavimo motyvai atskleidžia aukštą ekologinį sąmoningumą ir stiprų atsakomybės jausmą: daugiau nei pusė (55 proc.) gyventojų rūšiuoja, norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo taip taupant gamtos išteklius bei mažinant šiukšlių kiekį sąvartynuose. Antroje vietoje pagal paminėjimų dažnumą – supratimas, kad tai jų pilietinė pareiga (41 proc.).
„Lietuvos gyventojus rūšiuoti taip pat skatina suvokimas, kad rūšiavimas – tai asmeninis indėlis kovoje prieš klimato kaitą, taip teigė 31 proc. apklaustųjų. 30 proc. sako, kad rūšiuoja dėl patogios sistemos. Respondentai renkasi rūšiavimą ir dėl kitų priežasčių: noro parodyti pavyzdį artimiesiems (17 proc.) ir dėl to, kad rūšiavimas atitinka jų asmenines pažiūras bei įsitikinimus (14 proc.). Dešimtadalis mano, kad rūšiavimas skatina mažesnį vartotojiškumą ir atsakingą prekių rinkimąsi“, – priežastis, kodėl lietuviai rūšiuoja, vardija D. Ramanauskaitė.
„Įdomu tai, jog stropiausiai rūšiuoja Alytaus, Marijampolės, Telšių bei Tauragės apskričių gyventojai. Daugiausia jų apklausos metu pasirinko atsakymą „rūšiuoju visada“. Kiek rečiau rūšiuoja Kauno, Panevėžio bei Utenos apskričių gyventojai – daugiausia jų rinkosi atsakymą „rūšiuoju dažnai“, – dalinasi „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Nors visada ir dažnai pakuočių atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius ūgtelėjo, nerūšiuojančiųjų dalis nuo 2022 m. nepakito ir siekia 9 proc. Beveik pusė jų (48 proc.) įvardijo, kad atliekų nerūšiuoja, nes nemato prasmės. Apklausos rezultatai rodo, kad nemaža dalis gyventojų vis dar tiki mitais, kurie ir lemia tokį jų pasirinkimą.
„Maždaug trečdalis gyventojų (34 proc.), nerūšiuojančių pakuočių, nemato prasmės to daryti, nes, jų manymu, iš konteinerių atliekos pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną. (…)Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien dauguma antrines žaliavas surenkančių sunkvežimių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, todėl atliekos nesusimaišo, nes patenka į skirtingas talpas“, – mitą griauna D. Ramanauskaitė .
Kiek mažiau – 29 proc. iš tų, kurie nerūšiuoja, įvardijo, kad namuose neturi rūšiavimui reikalingų sąlygų arba pakankamai vietos. Vis dėlto, D. Ramanauskaitė pastebi, kad svarbią vietą pasirinkime rūšiuoti ar ne turi ir teisingas nusiteikimas – norintieji paprastai randa tam galimybių.
Kaip dar vieną priežastį, kodėl nerūšiuoja, ketvirtadalis nerūšiuojančių respondentų įvardijo vienodo dydžio mokestį tiek rūšiuojantiems, tiek nerūšiuojantiems. Tuo tarpu 24 proc. iš tų, kurie nerūšiuoja, mano, kad netikslinga plauti įvairius indelius rūšiuojant pakuotes, mat taip eikvojami gamtos ištekliai.
Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad tik 37 proc. respondentų domisi apie pakuočių rūšiavimą ir pagal tai renkasi, ką ir į kokį konteinerį mesti, kai tuo tarpu kas antras lietuvis atliekas rūšiuoja savo nuožiūra ir papildomai informacijos šia tema neieško.
D. Ramanauskaitė taip pat pažymi, kad ne visos pakuotės gali būti perdirbamos, todėl apie galimybes jas panaudoti dar kartą verta pasidomėti dar prieš įsigyjant prekę.
„Tyrimas atskleidė, kad vos 22 proc. gyventojų rinkdamiesi ir pirkdami prekes, visada arba dažnai atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos tų prekių pakuotės bei, ar jas bus galima perdirbti. Tuo tarpu 40 proc. respondentų nurodė, kad atkreipia dėmesį kartais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) – niekada“, – sako asociacijos atstovė.
