Riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, lieka nuteistas kalėti metams ir dešimčiai mėnesių, tai reali laisvės atėmimo bausmė.
Ši bausmė skirti už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.
Apeliacinis teismas pirmadienį nuteistojo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti anksčiau Kauno apygardos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2022 metų gruodį.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart.
Praėjus pusvalandžiui po paskelbimo šioje byloje, Apeliacinis teismas paskelbė dar vieną verdiktą A. Kandrotui kitoje finansinių nusikaltimų byloje, joje A. Kandrotas nuteistas kalėti metus ir tris mėnesius. Šis nuosprendis taip pat įsiteisėjo iškart.
„Kolegija mano, kad, kai asmuo nepadaro išvadų, teismo sankcijos turi griežtėti, tik realus laisvės atėmimas gali pakeisti požiūrį į teisę“, – sakė abu verdiktus paskelbusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė.
Pirmoje byloje kartu su A. Kandrotu nuteisti dar keli asmenys. Andrius Žalys nuteistas kalėti dvejus metus, jo bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų.
Nuteistieji apeliaciniais skundais prašė juos išteisinti, teigė, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai sprendė civilinių ieškinių klausimų.
A. Kandotas teigė, kad byloje neįrodyti jo, kaip bendrininko, veiksmai, padedant A. Žaliui atlikti nusikalstamas veikas.
Teismas nustatė, kad nuteistųjų bendromis pastangomis buvo pasisavintas įmonės „MDK logistika“ priklausantis turtas – apie 321 792 tūkst. eurų.
Teismai visiškai tenkino įmonės „MDK logistika“ pareikštą civilinį ieškinį, kurios procesines reikalavimo teises perėmė įmonė „Sentas“ ir iš trijų nuteistųjų priteisė 321 792 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Pasisavinant įmonės turtą, sukčiaujant valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įmokų, taip pat pridėtinės vertės mokesčio, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai.
Autorė Ingrida Steniulienė
