Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, Lietuvos ketinimų rimtumą įrodo tai, per rekordiškai trumpą laiką – du mėnesius – šalis prisijungė prie Europos kosmoso agentūros.
„Negaliu atskleisti detalių, tačiau, pavyzdžiui, į Europos kosmoso agentūros skelbtą astronautų atranką per du mėnesius aplikavo 80 lietuvių – rekordiškai daug. Dalis jų praėjo į tolesnius etapus, o kaip viskas bus, paaiškės iki metų pabaigos“, – sakė A. Armonaitė.
„Tokio entuziazmo agentūra dar nebuvo mačiusi, todėl raginu nebijoti svajoti ir tikiu, kad dar mūsų gyvenimo etape pamatysime lietuvių astronautą tarptautinėje kosmoso stotyje“, – pridūrė ministrė.
Pasak jos, astronautų atrankos konkurse tarp 22 tūkst. kandidatų iš viso pasaulio sulaukta 62 vyrų ir 18 moterų iš Lietuvos.
Pasak A. Armonaitės, pagrindine klaida, jog žmonės nesupranta kosmoso technologijų panaudojimo galimybių, nes jų plėtra tiesiogiai kurią pridedamąją vertę ne tik astronautams, bet visų pirma visiems žemės gyventojams.
„Visos šitos technologijos, kurios yra kuriamos, yra skirtos žmonėms, kurie vaikščioja ant žemės: klausos aparatai tokius, kokius šiandien turime, ar kūdikių mišinukai atsirado tik dėl to, kad buvo investuojama į kosmoso technologijas“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak Visorių informacinių technologijų parko vadovo ir Kosmoso technologijų klasterio koordinatoriaus Sauliaus Arelio, kosmoso technologijos yra vienas pelningiausių verslų, todėl tikimasi, kad pastebėjęs valstybės dėmesį verslas investuos į jo plėtrą.
„Skaičiuojama, kad vienas čia investuotas euras sukuria apie 10 eurų apyvartos, todėl tai ir didelė pridėtinė vertė, ir nemaži mokesčiai valstybei“, – pristatyme sakė S. Arelis.
Pasak jo, tikslas yra vadinamuosiuose verslo inkubatoriuose kasmet užauginti po penkias lietuviškas kosmoso įmones.
„Taip, kad mes po penkių metų turėtume 25–30 įmonių bendruomenę“, – aiškino klasterio koordinatorius.
Pernai lapkritį Vilniuje buvo įsteigtas Lietuvos kosmoso technologijų klasteris – jame, be Visorių informacinių technologijų parko, dalyvauja lietuviškos įmonės „Nanoavionics“, „Elsis Pro“, „Geomatrix“ ir „Blackswan Space“.
Lietuvos kosmoso klasterio įmonės jau dalyvauja bendruose projektuose ir misijose su NASA, Europos kosmoso agentūra, bendrovėmis „Airbus Defence & Space“, „Thales Alenia Space“, „British Telecom“ ir kt.
Nurodoma, kad šiuo metu pasaulyje veikia per 10 tūkst. kosmoso technologijų įmonių.
Autorius Remigijus Bielinskas
