Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mažinti dalį, kurią iš darbo užmokesčio atskaito antstoliai už skolas. Valdžios manymu, atskaitymo dydis yra toks, kad problema nesprendžiama, o skolos tik gilėja. Jos nedingsta, nes skolingi žmonės slepia neoficialias pajamas. 75 proc. skolininkų niekur nedirba. Plačiau apie skolas – teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė LNK reportaže.
Lietuviai yra įsiskolinę apie 4 mlrd. eurų. Didžioji dalis skolininkų, apie 75 proc., nedirba ir neturi jokių pajamų, tai reiškia, kad iš tokio procento skolininkų nėra vilties išsiieškoti tų skolų.
6 proc. BVP – tokia yra skola. Ar tos skolos yra labai didelės, ar yra daugybė bylų po keliasdešimt eurų? – Dažniausiai pasitaikanti skola yra tarp 800 ir 1000 eurų.
– Sakote, kad problema yra ta, kad žmonės, kurie yra skolingi, jie iš tiesų dirba, tik valstybė nemato, kad jie dirba, tik dėl to, kad iš jų nebūtų minusuojama dalis darbo užmokesčio išieškant skolą?
– Ne, mes sakome, kad galbūt yra ir tokių, kurie dirba nelegaliai arba slepia pajamas. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog nemotyvuoti dirbti, vien dėl to, kad iš jų išskaitoma bus labai daug. Nors dirbs visą dieną, jiems neliks pinigų pragyvenimui. Mes nesakome, kad visi tie 75 proc. dirba nelegaliai.
– Kiek būtų atskaitoma, jei asmuo būtų skolingas 1000 eurų?
– Dabar yra atskaitoma taip – 20 procentų, jeigu yra viena byla, 30 procentų, jeigu tai yra dvi ar daugiau bylų nuo MMA, nuo atlyginimo dalies viršijančios MMA gali būt atskaitoma 50 procentų. Mes siūlome keisti tą dalį, kurie uždirba MMA ar mažiau, kad jiems atskaitytų 10 procentų, ir palikti tie, kurie viršija du MMA – 50 procentų. Mes sakome, kad galbūt yra ir tokių, kurie dirba nelegaliai arba slepia pajamas.
– Ar jūs paskaičiavote, kiek bus gražinta skolų, jeigu jūs palengvinsite dalį tiems žmonėms, kurie uždirba mažiau?
– Buvome Trišalėje taryboje, informavome savo socialinius partnerius, kad mums reikia dar daugiau laiko, siekiame geriau pasiruošti ir atlikti poveikio vertinimą. Mums reikia daugiau duomenų tiek iš valstybės duomenų agentūros, tiek iš Registrų centro. Norėtume geriau įvertinti, kiek būtent prailgėtų skolos atgavimas kreditoriams.
– Ar tai darote dėl to, kad matote akivaizdžią problemą ir dėl socialinės atskirties, ar dėl to, kad norite daugiau sugražinti tų skolų? Ne visos skolos yra valstybei, yra ir kitiems kreditoriams.
– Valstybinėms institucijoms yra 63 proc. skolų, privatiems juridiniams asmenims – 32 proc. Mes tą darome tikėdamiesi trijų tikslų. Pirmiausia, norime sugražinti žmones į darbo rinką, mažinti šešėlį ir kad žmonės, kurie gauna MMA ir turi skolų, turėtų pajamų oriau gyventi.
– Kaip reagavo Trišalėje taryboje žmonės iš verslo?
– Jie pasigedo, koks būtų poveikis kreditoriams, kiek prailgėtų skolos atgavimas. Bet noriu pabrėžti, 75 proc. skolingų asmenų nedirba ir neturi jokių pajamų, tad kreditoriai bet kokiu atveju negalėtų atgauti pinigų. Tai mūsų mintis, kad bent dalis šių asmenų pradėtų dirbti ir galėtų išmokėti savo skolas.
