Aktualijos

Nuo Mokslų akademijos pastato nuimta J. Noreikos atminimo lenta (papildyta)

Nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, lenta nuvežta į ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.

 

„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R. Šimašius.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

 

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.

 

G. Landsbergis: R. Šimašius atvėrė Pandoros skrynią

Sprendimu pasipiktinęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis ragina grąžinti lentą, o sprendimą vadina ne mero kova „už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju“.

„Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras neatsargiai (o gal ir apgalvotai) pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius atveria Pandoros skrynią“, – teigia jis įraše feisbuke.

Jis taip pat kelia klausimą dėl asmenybėms, bendradarbiavusioms su sovietų režimu, skirtų gatvių pavadinimų, paminklų (pavyzdžiui, Petro Cvirkos, Salpomėjos Nėries) likimo.

 

„Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?“, – svarsto jis.

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai taip pat sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą. Tarp jų – ir sostinės konservatoriai, esantys valdančioje daugumoje su R. Šimašiumi.

Autorius: Ignas Jačauskas

 
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
11 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Gidas
Gidas
2 metus

Visi žino, kad žmogus negali būti priemonė tikslui siekti. Negalima siekti laisvės savo tautai, naikinant kitą, šiuo atveju – judėjų. Šimašiaus sprendimui priešgyniauti gali tik visiški Lietuvos nekentėjai. Ar kas pamirš, kaip atrodė Kaunas, kai buvo konservatorių lopšys?

hmm
hmm
2 metus
Atsakinėti į  Gidas

prie ko čia kaunas ir konservatoriai , ir ši tema??? aš net neabejoju, kad pradėsi klykti nesavu balsu , jei neduok dieve tas pats bus padaryta su cvirkos paminklu, nors tas asmuo lygiai tokioj pat pozicijoj su kitos tautos naikinimu, tik kitoj barikdų pusėj:/

Gidas
Gidas
2 metus
Atsakinėti į  hmm

Neturiu supratimo, ko čia užsipuolei. Tavo pirmame komentare vienintelis teigiamas įvertinimas yra nuo manęs. Konservatorius paminėjau dėl to, kad būtent jie bene garsiausiai reiškiasi Noreikos gynime, Vanagaitės puolime ir pan. (Tikiuosi, supratai, apie kokią temą eina kalba). O Kauno nustekenimas prie konservų yra jau net ne subjektyvi, bet objektyvi tiesa. 2016 m. atvažiavau ten pagyventi, beje, pradėjau ten dažniau lankytis jau nuo 2015 m., tai mačiau nuo kokio aplaidumo Santakos miestas pažvalėjo ir vystosi toliau be konservatorinių stabdžių. Kaip paminėta straipsnyje, toriai yra valdančioje daugumoje Vilniuje, bet laimei, meras ne jų. Antraip, ar turėtumei kuo pasidžiaugti, kaip savo pirmame pasisakyme?… Skaityti daugiau

hmm
hmm
2 metus

truputį persilaužimas, bet šiuo ir kitais atvejais Šimašiui pritariu, tik visiškas skaidrumas..

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button