Aktualijos

Dėl karantino ribojimų pernai sumažėjo oro tarša, teigia Aplinkos apsaugos agentūra

Pernai dėl karantino įvestų ribojimų sumažėjus transporto srautams buvo fiksuojama ir mažesnė oro tarša, teigia Aplinkos apsaugos agentūra.

„Viena iš geresnės oro kokybės priežasčių – sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimai dėl šalyje įvesto karantino. Daugelyje tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės“, – pranešime spaudai informavo agentūra.

Vis dėlto pažymima, kad palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos.

 

Oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8-iose oro kokybės tyrimų stotyse: didžiuosiuose zonos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, bei stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

Anot agentūros, 2020 metų vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija nei vienoje stotyje neviršijo ribinės vertės.

Palyginti su 2019 metais, Jonavos ir Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyse šis taršos rodiklis padidėjo 40–50 proc. , Šiauliuose – nepakito, o kitose stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo mažesnė 8–23 procentais.

 

Vertinant pastarąjį dvidešimtmetį,  Šilutės plente Klaipėdoje, Mažeikių ir Naujosios Akmenės stotyse pastebima kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo, kituose zonos miestuose – mažėjimo tendencija.

Nors vidutinė metinė tarša KD10 dalelėmis neviršijo normos, padidėjusi tarša atskiromis dienomis fiksuota miestuose, daugiausia – šaltuoju metų laiku, t.y. sausį-gruodį ir spalį-kovą, dėl energetikos įmonėse ir gyventojų naudoto kuro šilumai. Tik Šiauliuose ir Kėdainiuose per didelė KD10 koncentracija dažniau buvo nustatoma šiltuoju metų laiku, balandžio–rugsėjo mėnesiais. Čia taršai didelės įtakos turėjo ne tik transportas, bet ir statybos, pastatų rekonstrukcijos, gatvių remontas. 

Dar smulkesnių ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės, o, pavyzdžiui, Klaipėdoje palyginti su 2019-aisiais šio teršalo koncentracija sumažėjo net 43 proc., Naujojoje Akmenėje – 14 proc., nacionaliniuose parkuose veikiančiose stotyse – 11–26 procentais.

 

Agentūros duomenimis, tipiško transporto teršalo azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse sumažėjo nuo dešimtadalio iki daugiau nei trečdalio, taip pat daugiau nei  trečdaliu sumažėjo ir kancerogeno, šildymo sezono metu daugiausia išmetamo benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore.

Siekiant vertinti ir valdyti oro kokybę pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, kiekvienos šalies teritorija turi būti suskirstyta į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje šiam tikslui išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona – likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų. Vilniaus ir Kauno aglomeracijose pernai taip pat buvo fiksuojama geresnė oro kokybė, palyginti su 2019-aisiais.

Autorius Ignas Jačauskas

 
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button