Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius kalboms, esą premjerė Ingrida Šimonytė galėtų būti siūloma tarp kandidatų pakeisti NATO vadovą, europarlamentaras Andrius Kubilius tvirtina, kad tokios diskusijos vyksta ir Europos Parlamento (EP) koridoriuose. A. Kubiliaus teigimu, tiek jis, tiek Lietuvos Vyriausybės vadovę žinantys politikai I. Šimonytės kandidatūrą vertina labai rimtai.

„Tokios kalbos koridoriuose vyksta, niekas dar atvirai nekalba. Matome įvairias personalijas, kurios galbūt irgi svarstomos kaip kandidatės arba nori būti svarstomos, yra minima įvairių pavardžių, kai kas – spaudoje, kai kas – koridoriuose. Turiu pasakyti, kad tarp visų vardijamų galimų kandidatų, I. Šimonytė atrodo labai stipriai, tad aš tokias perspektyvas vertinu kaip labai realias“, – Eltai teigė europarlamentaras.

Anot jo, tarp minimų pavardžių – buvusi Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland, buvęs Italijos premjeras Mario Draghi, taip pat Kroatijos buvusi prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic bei kiti kandidatai.

„Negaliu visų įvardyti, bet tokios pavardės yra minimos, ir pakartosiu, kad kiek tenka neformaliai bendrauti ir kalbėtis, tema nėra labai karšta šiuo metu, bet tie, kurie žino I. Šimonytę, ją vertina kaip rimtą kandidatę“, – pridūrė europarlamentaras.

Kita vertus, kurį laiką viena iš kandidačių užimti NATO vadovės poziciją buvo minima buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, tačiau pati D. Grybauskaitė neslėpė, kad jos griežtas požiūris į Rusiją taptų kliūtimi užimti šias pareigas. Be to, tarptautinėje spaudoje kilo svarstymų, kad kilusio iš Šaltojo karo metais Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių asmens vadovavimas NATO galėtų būti suprastas kaip Rusijos provokacija. Vis tik, A. Kubiliaus teigimu, būtent Baltijos šalys geriausiai suvokia Kremliaus grėsmę, todėl tai yra papildomas argumentas kandidatuoti.

„Mano logika yra tokia – vienas dalykas, kad NATO paskutiniame Madrido samite yra įvardyta vieša deklaracija, kad autoritarinė Rusija yra didžiausia grėsmė visam Europos kontinentui ir visai organizacijai, tad kyla klausimas, kas geriausiai žino Rusijos grėsmę? Mano įsitikinimu, būtent Baltijos šalys geriausiai žino tas grėsmes ir galime jas objektyviai vertinti, todėl tai būtų privalumas, o ne trūkumas“, – kalbėjo A. Kubilius.

„O tai, kad iki šiol nei vienas iš naujosios Europos atstovų nėra vadovavęs NATO organizacijai, irgi yra argumentas, kodėl turėtų būti kažkas iš centrinės Europos arba Baltijos valstybių. Ir trečias dalykas, iki šiol NATO organizacijai nėra vadovavusi moteris, todėl tai yra vėl papildomas argumentas, kuris stiprina I. Šimonytės galimybes“, – pridūrė parlamentaras.

ELTA primena, trečiadienį įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ Lietuvos premjerę paminėjo kaip vieną iš kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Vis tik pati I. Šimonytė tokias diskusijas komentuoti atsisako.

„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.

Viena iš kandidačių užimti NATO vadovės poziciją kurį laiką buvo minima buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Vis tik praėjusią savaitę duodama interviu „The New York Times“, D. Grybauskaitė neslėpė, kad jos griežtas požiūris į Rusiją taptų kliūtimi užimti šias pareigas.

Rugilė Augustaitytė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

23 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kuris metų įspūdis (įvykis) nusipelno 2022-ųjų metų geriausiojo/geriausiosios titulo?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.