Visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė trečiadienį rengia seminarą „Žvėryno tvenkiniai ir šaltiniai – vertė Vilniaus miesto struktūroje“. Renginyje bus diskutuojama ne kartą gvildenta tema – apie unikalią išlikusią ir gamtos suformuotą XVI a. Žvėryno vandens malūno tvenkinių bei šaltinių sistemą.
Žirmūnų bendruomenės nariai, politikai ir specialistai kalbės apie esamą padėtį ir būtinybę bei galimybę ateities kartoms išsaugoti šį gamtos paminklą.
Renginyje dalyvaus Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) narė Jūratė Markevičienė, Geologijos tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Vilniaus savivaldybės atstovai, paveldosaugininkai, akademinės bendruomenės nariai.
Žvėryno vandens malūno pastatas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1996 metais ir jam suteikta regioninio reikšmingumo lygmens apsauga. Tačiau saugomas ne tik pats pastatas, bet tvenkinių pakrančių reljefas, taip pat abu tvenkiniai.
Žvėryno bendruomenė kovoja su bandymais užstatyti vietovę prie tvenkinio. Dėl daugiabučio statybų kreiptasi į visas statybas kontroliuojančias įstaigas ir prokuratūrą.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Žvėrynas su savo medinėmis vilomis, tavernomis bei kurhauzais buvo žymus kurortinis, poilsiui skirtas ir vilniečių mėgstamas priemiestis.
Žvėryno vandens malūno istorija – ilga ir turtinga. Malūnas išlikęs dar nuo didikų Radvilų laikų. XVIII a. dokumentuose minimi mūriniai pastatai su žydų bravoru ir šalia esančiais tvenkiniais. Vėliau malūnas priklausė turtingų rusų Pimonovų šeimai. Dar XX a. viduryje žmonės iš Karoliniškių, Viršuliškių ir kitų aplinkinių kaimų akmenimis grįstu keliu nusileisdavo žemyn ir važiuodavo į Žvėryno malūną malti grūdus. Malūnas veikė ir po karo, tik jis buvo sukamas ne vandens, bet elektros. Dabar tai modernus gyvenamasis namas, kurio išvaizda primena buvusį malūną.
Šalia malūno yra ir tvenkiniai, kurių vanduo anksčiau suko malūną. Toje vietoje po žeme teka daugybė šaltinių, maitinančių tvenkinius.
Sigita Zumerytė (ELTA)
