Valgymo langai yra tarpvalandinio badavimo (protarpinio badavimo) strategijos dalis, kuria siekiama kontroliuoti maisto vartojimo laiką dienos metu, skirdami tam tikrą laikotarpį valgymui ir kitą laikotarpį – nevalgymui (badavimui). Šis metodas gali padėti kūnui naudoti kaupiamas riebalų atsargas energijai, taip pat turi potencialą pagerinti įvairius sveikatos rodiklius. Valgymo langų strategija gali būti labai lanksti ir prisitaikyti prie individualių gyvenimo būdo ir sveikatos tikslų. Štai keletas populiariausių protarpinio badavimo metodų:
16/8 metodas
Tai vienas populiariausių tarpvalandinio badavimo būdų. Jis reikalauja, kad 16 valandų būtumėte nevalgę, o likusias 8 valandas valgytumėte. Pavyzdžiui, jei pirmą kartą dienoje valgote 12 val., paskutinį kartą turėtumėte valgyti ne vėliau kaip 20 val.
14/10 metodas
Švelnesnė 16/8 metodo versija, leidžianti valgyti per 10 valandų langą ir badavimas trunka 14 valandų. Tai gali būti geras pasirinkimas tiems, kuriems sunku išlaikyti ilgesnius badavimo laikotarpius.
5:2 metodas
Šis metodas reikalauja normaliai valgyti 5 dienas per savaitę, o likusias 2 dienas suvartoti labai mažai kalorijų (paprastai apie 500-600 kalorijų per dieną). Šios “badavimo” dienos neturėtų būti iš eilės.
“Eat-Stop-Eat”: valgyk-sustok-valgyk
Tai reiškia 24 valandų badavimą kartą ar du per savaitę. Pavyzdžiui, nevalgyti nuo pietų iki kitų dienos pietų.
OMAD (One Meal A Day). Dienos metu – tik vienas valgis
Tai reiškia, kad per dieną valgoma tik vieną kartą, suteikiant 23 valandas badavimui ir 1 valandą valgymui. Šis metodas yra gana ekstremalus ir gali būti sunkiai įgyvendinamas ilgalaikėje perspektyvoje.
Privalumai ir trūkumai
Valgymo langai gali padėti sumažinti kalorijų suvartojimą, pagerinti metabolizmą, mažinti uždegimą ir net pagerinti kai kuriuos sveikatos rodiklius, tokius kaip širdies sveikata, cukraus kiekis kraujyje ir kt. Tačiau šis metodas gali būti netinkamas visiems, ypač tiems, kas turi sveikatos problemų, tokių kaip diabetas, ar serga valgymo sutrikimais.
Svarbu prieš pradedant bet kokį badavimo režimą pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, ypač jei turite lėtinių sveikatos problemų.
