Lietuviai įpratę matyti baltuosius gandrus, tačiau į Šarūno kiemą Vilniaus rajone užsuko retas ir neįprastas svečias – juodasis gandras.
Begaminant pusryčius tai buvo tikra staigmena – pažvelgęs pro langą jis pamatė kieme stovintį juodąjį gandrą. Netikėtas svečias apsilankė Šilėnų kaime, Vilniaus rajone.
Anksčiau TV3 žinioms ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad juodieji gandrai labai saugosi žmonių ir yra jautrūs garsams.
Juodųjų gandrų populiacija, sako ornitologas, auga, kad ir labai lėtai. Šiuo metu Lietuvoje gali gyventi ne daugiau keturių šimtų šios rūšies paukščių. Prieš dešimtmetį situacija buvo dar prastesnė.
Juodųjų gandrų populiacija, sako ornitologas, auga, kad ir labai lėtai. Šiuo metu Lietuvoje gali gyventi ne daugiau keturių šimtų šios rūšies paukščių. Prieš dešimtmetį situacija buvo dar prastesnė.
„Iki 2013 metų situacija buvo prastesnė. Kadangi mažai kas lizdus prižiūrėjo, mažai kas darė dirbtinius lizdus, kurie gali atlaikyti iki pusės tonos svorio“, – pasakojo ornitologas.
Pamatyti juodąjį gandrą pavyksta retai
Pamatyti juodąjį gandrą – retai kam pavyksta. Ir tik tie, kurie žino kur yra lizdas, kaip elgtis prie jo, gali išvysti šį retą ir įspūdingą paukštį. Tokių sparnuočių Lietuvoje ne tik mažai, bet ir patys paukščiai visai netrokšta žmogaus draugijos.
„Juodieji gandrai yra labai slapukai, kurie bijo žmogaus, vengia žmogaus. Ir sakykime, negalima prie lizdų lankytis balandžio – gegužės mėnesį, kai jie yra išsiperėję. Nes netyčia užėjus tokį lizdą ir išgąsdinus patelę, ji gali lizdą trenkti ir nebeperi daugiau“, – įspėjo D. Musteikis.
Todėl juodieji gandrai ir renkasi lizdus, kurie yra toli nuo gyvenviečių, miško tankmėje, kur retai kas užklysta. Juodieji gandrai, kaip ir baltieji, išskrenda žiemoti į pietus. Į Lietuvos Raudonąją knygą šie sparnuočiai įrašyti prieš pusšimtį metų. Jie saugomi ir kitose Europos valstybėse.
Ornitologai mano, kad pagrindinė juodųjų gandrų populiacijos sumažėjimo priežastis – senų miškų ir medžių kirtimas.
