Ištraukti burtai, kuriuo numeriu kiekvienas „Eurovizijos“ dalyvis pasirodys finale – Lietuvos atstovas Silvester Belt bus septintas. „Eurovizija“ yra vienas mėgstamiausių šou Lietuvoje ir žiūrimiausias ne sporto renginys pasaulyje – kasmet per televiziją šį kičą stebi beveik 200 milijonų žmonių.
Daugiau apie tai pasakojo muzikos prodiuseris Martynas Tyla.
– 7 numeris finale, gerai ar blogai?
– Manau, kad gerai. Tikrai geras numeris todėl, kad praeis pirmoji dalis truputį, žmonės bus truputį apsižiūrėję, prisėdę prie televizorių ir tikrai sugebės dar žiūrėti į Silvestrą, nes jis nebus pačioje pabaigoje. Reiškia, kad nepavargs žiūrėti. Manau, kad geras numeris.
– Pirmas ir paskutinis numeriai yra blogai.
– Žinote, „Eurovizijoje“ visą laiką yra tam tikri prietarai – nebūti pirmu, paskutiniu. Nemanau, kad kažkas veikia, jeigu yra daina, yra pasirodymas, yra ir rezultatas.
– Ką jūs prognozuojate finale?
– Kaip Silvestras sakė, kad nori užimti aukščiausią vietą, to aš jam ir linkiu.
– Aukščiausiai iš to, ką yra pasiekusi Lietuva.
– Jis sakė, kad sieks pirmos vietos, matote, viskas nuo jo irgi nepriklausys. Realu, kad antras dešimtukas yra garantuotas, galime būti atsipalaidavę. Priklausys nuo varžovų, kaip jie pasirodys, kaip susidėlios kortos, žvaigždės, kaip balsuos žmonės. Tikėtina, kad galime ir į pirmą dešimtuką iššauti.
– Nežinau, kiek yra tiesos tose prognozėse, kurios yra dažnai kartojamos prieš finalą ir net visą konkursą. Šveicarijos atstovui Nemo yra prognozuojama pirma vieta, ketvirtadienį buvo jo pasirodymas.
– Žiūrėjau pasirodymą, labai patiko. Žiūrėjau į jį, kaip sakant, iki pusės nupjovus matau, kad tai yra Harry Styles ir ant kažkokios panašios figūros sukasi, viskas gerai. Tai yra matytas dalykas, bet taip, kaip valdo savo kūną, kaip atlieka dainą, yra malonu žiūrėti. Ar pati daina įsiminė? Ne, aš jos šiandien (penktadienį – red. past) neatsimenu. Lygiai taip pat man didelį įspūdį paliko Airijos atlikėja ragana, nesinorėjo atsitraukti nuo televizoriaus. Apie ką daina, kaip dainavo ir kokia melodija buvo, aš neatsimenu.
– Tai yra turbūt nauja tendencija šių metų „Eurovizijoje“. Dažnai būna kažkokios baladės, daugiau muzikos, šou, nuogybių, dabar yra turbūt daugiau teatro.
– Pripažinsiu, ukrainiečių dainos nebuvau girdėjęs iki pirmo pusfinalio. Tikrai negirdėjau, stengiausi galbūt neklausyti. Išgirdau dainą, pamačiau vaizdą, nuginklavo viskuo: emocijomis, energija. Kaip sakau, tai nėra tokie išgyvenimai, kad supranti apie ką ir dėl ko daina yra, bet tikrai superinė daina ir superinis pasirodymas. Puikūs balsai, pažįstamos atlikėjos, kurios jau ne kartą buvo Lietuvoje.
– Galbūt čia jūs turite emocinį krūvį. Daug Lietuvoje kalbama apie Ukrainą, Europoje galbūt truputėlį mažiau, nors negalima ignoruoti tos krentančios ugnies, kuri primena Rusijos bombardavimą. Ten ir galutinis kadras yra toks labai jautrus.
– Absoliučiai taip. Gali taip būti, bet žiūrint į tai, kaip pasitaisė lažybininkų prognozės Ukrainos atžvilgiu, matosi, kad tai suveikė ir kitiems žmonėms. Manau, kad neatmeskime to, Ukraina tikrai pakovos ir čia.
– Kaip Malmė yra pasiruošusi? Švedai beveik visada dalyvauja rengdami galutinius pasirodymus. Kaip dabar jums tai atrodo žiūrint per televiziją?
– Žinau, kad tai yra labai nuobodus miestas.
– Kodėl?
– Tikrai nuobodus miestas, todėl, kad jeigu prisimenate Andrius Pojavis irgi dalyvavo ten, Švedijoje, Malmėje, vyko „Eurovizija“. Nežinau, galbūt pasakyčiau taip – tai, kas dedasi mieste, dažniausiai žmonės ir nežino.
– Miestas yra tokio dydžio kaip Vilnius ar ne?
– Taip. Didelis kiekis yra būtent atvykėlių, pabėgėlių. Kiek žinau, apie 50 proc. Tos nuotaikos yra tokios, kokios yra. Reikėtų klausti turbūt tų žmonių, kurie šiuo metu yra ten, kaip jie jaučiasi ir kas ten dedasi.
– Na, bet jums žiūrint per televiziją, kaip atrodo arena, pasiruošimas?
– Superinis, arena atrodo tikrai puikiai. Matosi, kad švedų techniniai dalykai tikrai nuostabiai dirba. Kameros dirba gražiai, paveikslėliai labai gražūs. Teisingai pasakėte, kad galbūt truputį perėjome į tai, kad dainos jau nebegirdime, o matome tik vaizdą. Šiais metais asmeniškai aš tos dainos negirdžiu, kuri man labai labai patiktų ar kažkam kitam.
– Pakalbėkime apie politiką, norėtųsi, kad tai būtų atskirta, bet taip nėra. Matome didžiulį pasiruošimą policijos tam protestui, kuris vyko tuo metu, kai Izraelio atstovė Eden Golan pasirodė. Taip pat girdėjosi šioks toks švilpimas auditorijoje kai buvo paskelbta, kad ji pateko į finalą. Ji juk nėra atsakinga už Benjamino Netanyahu politiką.
– Ji nėra atsakinga už politiką, ji nėra atsakinga už tai, kas dabar vyksta. Ji yra atlikėja, kuri atvažiavo atstovauti šalį ir tai daro. Kitas dalykas yra tai, kad atlikėja po savo pasirodymo lygiai taip pat labai stipriai pakilo prognozuojamose lentelėse. Reiškia, kad žmonėms patiko jos pasirodymas. Taip, kad tie, kurie protestuoja gatvėse ir lieka ten protestuoti, kaip sakau, galbūt tuo metu žmonės neturi darbo arba turi daug laisvo laiko ir jį skiria protestams.
– Arba jiems yra labai skaudus šis klausimas.
– Jiems galbūt ir skaudus yra tas klausimas, bet visada užduodu klausimą, ar tikrai jie viską yra išnagrinėję. Galime diskutuoti labai daug ir ilgai, kas teisus, kas neteisus. Tačiau ar reikia prie „Eurovizijos“ tų visų politinių dalykų? Ne nereikia, bet jie visą laiką prie jos būna.
– Ar tai būdavo ir kitose „Eurovizijose“? Jūs tikrai esate buvęs ne vienoje. Politika yra visuomet kažkur ir yra kažkoks skaudus klausimas kiekvienoje „Eurovizijoje“.
–Kiekvienais metais turbūt Izraelis turi Palestinos klausimą. Visą laiką atsiranda, kas nori išstoti, pasisakyti, pademonstruoti. Ne paslaptis, kad į patį filmavimą irgi atkeliauja įvairios vėliavos, bando jas prasinešti ir pademonstruoti. Tai yra didžiausias pramoginis šou Europoje, vienas iš didžiausių pasaulyje. Visi nori kažkokią lentelę parodyti, spėti įkišti į televizoriaus ekraną. Ar tai kažkuo padės, sakyčiau, kad ne. Ar tai gali kažkam sugadinti nuotaiką, taip. Taip, kad geriau ten sėdėkite, mėgaukitės „Eurovizija“, džiaukitės gyvenimu ir nemaišykite kitiems.
– Laukia įdomus šeštadienis.
– Tikrai taip.
