Pirmadienio rytas nežadėjo nieko ypatingo – lėtai kulniavau į darbą Vilniaus senamiestyje, traukiau savo rytinę cigaretę, trumpai tariant, eilinės savaitės eilinė pradžia. Tačiau ties Kotrynos bažnyčia mane stabtelėti ir susimąstyti privertė lyg iš po žemių išdygusios penkios ligoninės lovos.
Patalai švarūs, lyg ir išskalbti, tačiau pačios lovos tokios, kuriose tikrai nenorėtum prigulti ar kažkaip atsidurti – dažai atsilupę, kai kur trūksta ir vieno kito varžto, apie kažkokį komfortą tai nėra, ko ir kalbėti, o ir toli gražu nepataiko į paskutines mados tendencijas.
Dar labiau atbaido tai, kas parašyta ant šių lovų galų pritvirtintų lentelių – tai medicininiai mirties liudijimai.
Viename jų rašoma apie vos 26 metų amžiaus vaikiną, kuris mirė užsikimšus galvos smegenis maitinančiai kraujagyslei. Nors prieš tai jis kentė ir nuo širdies ritmo sutrikimų, padidėjusio kraujo spaudimo.
Kitoje lentelėje – mano vienmetis. 35 metai! O mirė nuo kvėpavimo nepakankamumo, suprask, užduso nebegalėjęs įkvėpti. Ir, kaip skelbia galvūgalyje pritvirtintos lentelės, kaltos čia cigaretės. Šitai mane sukrėtė. Juk aš pats rūkau, rytą pradedu nuo cigaretės, tad jei už metų kitų man gydytojas pasakys panašią diagnozę?
Aišku, daug kas piktinsis, kad tos lovos priešais Kotrynos bažnyčią, kad gal tokia akcija pažeidžia kokią gerą moralę, yra neestetiška ar panašiai. Bet, kaip šiandien savo kailiu supratau, tokios akcijos ir būtent tokiose gerai matomose vietose reikalingos. Jei jau man, užkietėjusiam rūkoriui kilo mintis išmesti ne tik nuorūką, bet ir visą pakelį, tai gal nenorėjimas atsidurti tų nelaimingųjų kailyje pagelbės ne vienam mano likimo broliui ar seseriai.
Vieta – Vilniaus senamiestis, Moniuškos skveras
Vilnietis: Arnas
MadeinVilnius.lt už šį turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė
