Vilnius dėl žalumo ir jaukumo dar ir šiandien tebevadinamas kaimu tarp miškų.

Kai klausia „kur gyveni?“, juokaudamas žmogus pasako, kad „Karoliniškių kaime“. „O kur tu?“. „Fabijoniškėse, gatviniame kaime“.

Vilniumi vadinamas tik Senamiestis, na iš bėdos dar Naujamiestis. Visa kita – priemiesčiai ar mikrorajonai, ne taip seniai užstatyti gatviniai kaimai, viensėdžiai, užusieniai ar dvareliai. Gal išskyrus Antakalnį ar Žvėryną, kurie statyti kaip rūmai ar vilos, kaip šių dienų „Laurų gatvės“ kvartalas.

Tokią Vilniaus urbanizaciją kaimais rado ir Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, atvykęs į medžioklę iš Trakų prieš beveik 700 metų.

Pirmasis ir seniausias „kaimas – mikrorajonas“ buvęs Kreivasis miestas ir jo pilis, dabartinėje Kalnų parkų teritorijoje. Jis buvo toks senas, kad jis Gediminui turėjo dar priminti apie gentinę epochą, kai kunigaikštis tebuvo vyriausias vadas, bet ne valdovas.

Matyt, dėl savo kietasprandiško charakterio 1390 metais Kreivasis miestas tiesiog buvo sudegintas, o Kreivoji pilis taip niekada ir neatstatyta. Nors būtent čia pagal Bychovco kroniką Gediminas sumedžiojo taurą. Būtent čia staugė Geležinis Vilkas.

Antrasis „kaimas“ buvo netoli tilto į dabartinę Užupio Respubliką, aplink dabartinę Bokšto gatvę. Jis vadintas Rusėnų miestu. Statytas tolėliau nuo Vilniaus pilių, kaip koks „China Town‘as“.

Trečiasis „kaimelis“ kūrėsi tarp dabartinių Pylimo ir Vokiečių gatvių. Šiandien jį greičiausiai vadintume kokių nors Inovacijų slėniu ar Verslo trikampiu. Čia kūrėsi pakviesti emigrantai iš lotyniškai bendraujančios Europos. Spėjama, kad „šio slėnio“ vieta iš pradžių buvusi netoli dabartinių Valdovų rūmų, tik jau vėliau perkelta į Vokiečių gatvės pusę.

Taip jau Vilnius, eidamas 699-uosius metus, išsaugojo savo braižą, būti jaukiu kaimu tarp miškų. Be to, šiandien išsipildė Lizdeikos pranašystė, jog tas šimtas vilkų staugimas reiškia, jog Vilniaus garsas sklis po pasaulį, o kauniškiai iš pasididžiavimo Vilnių net pradėjo vadinti Portugalija.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija https://www.vilniauspilys.lt

Pagal: Irma Kaplūnaitė, Rytis Jonaitis, „Panašūs ar skirtingi? Dvi krikščioniškos bendruomenės pagoniškame Vilniuje“, Lietuvos istorijos institutas.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

61 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Kitas pranešimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kuris metų įspūdis (įvykis) nusipelno 2022-ųjų metų geriausiojo/geriausiosios titulo?

Welcome Back!

Login to your account below

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.