Vilniaus miesto studija

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Žirmūnai

Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves.

Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.

Žirmūnai

Žirmūnai – vienas seniausių ir gyventojų skaičiumi vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų. Vietovės pavadinimas kilęs iš mažos gatvelės, buvusios Žirmūnų teritorijoje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ši gatvelė jau buvo pažymėta XVI a. ir XVII a. Vilniaus miesto planuose. Senųjų vilniečių atsiminimuose vietovė lenkiškai buvo vadinama Losiuvka, tačiau, pasak kalbininko Jono Jurkšto, Losiuvka – tai ne dabartiniai Žirmūnai, o tik jų pradžia. Be to, Losiuvkos negalima versti į Briedynę (Łosiowka; lenk. „łoś“ − briedis), nes tai asmenvardinės kilmės vietovardis, susijęs su šioje vietoje turėjusiu sklypą generolu Aleksandru Losevu.


Įdomią šios vietovės istoriją galima įžvelgti patyrinėjus senuosius Vilniaus žemėlapius. Ar žinote, kad prieš keletą šimtmečių dabartinėje Žirmūnų teritorijoje buvo Vilniaus girininkijos valdos ir nedidelis Šeimyniškių kaimelis? XVI a. viduryje šalia Šeimyniškių kaimo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas įkūrė specialų valstybinį Derevnictvos dvarą, turėjusį aptarnauti Vilniaus pilį.

Šeimyniškių kaime gyveno dvarui priklausę žmonės. Buvusio dvaro parko vidurio bei rytų dalyse rasta XVI−XVII a. ūkinių duobių. Dauguma jų be radinių, kitose rasta smulkintų virtų bei keptų gyvulių kaulų, keramikos šukių, taip pat viena – XIV a. pab. (Jogailos laikų) moneta.


XVII a. dvaro sodybą valdė garsūs Lietuvos didikai Valavičiai, Rudaminai, Pacai, Tyzenhauzai. XVIII a. viduryje Derevnictvos dvaro valda buvo suskaldyta ir padalinta į du atskirus ūkius. Senosios Derevnictvos centru tapo Derevnictvos palivarkas, kurio anksčiau nebuvo. Šiam palivarkui priklausė ir Šeimyniškės. 1866 m. Derevnictvos palivarką (dabartinių Šeimyniškių-Žirmūnų gatvių sandūros teritorija) nusipirko vienas iš 1863 m. sukilimo slopintojų, generolas Aleksandras Losevas. Generolo ūkis buvo vadinamas Losiova Dača (lenk. Łosiowa Dacza). XX a. pr. senasis Derevnictvos dvaras jau buvo išnykęs.

Tuskulėnų dvaro sodyba

Tarp Neries upės ir Minties bei Tuskulėnų gatvių yra išlikusi buvusi Tuskulėnų dvaro sodyba –Derevnictvos ūkio dalis. XVIII a. viduryje centrinė Derevnictvos dvaro dalis priklausė iš Lenkijos atvykusiems vienuoliams Laterano kanauninkams. Jie ir pavadino dvarą Tuskulėnais. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Tuskulėnai tapo Rusijos imperijos iždo dvaru ir buvo valdomi įvairių rusų valdininkų. Nuo XVIII a. pabaigos dokumentuose ir planuose minimas Tuskulėnų palivarkas. Manoma, kad iki šiol išlikusius dvaro rūmus apie 1825 m. pasistatydino Vilniaus generalgubernatorius A. Rimskis-Korsakovas. XIX a. 5-ajame dešimtmetyje dvaro rūmai tapo savotišku Vilniaus jaunimo kultūros centru. Dvaro savininkas gydytojas, visuomenės veikėjas Julijanas Titijus juos buvo pavertęs tikra užeiga, kurioje nuolat lankydavosi kompozitorius Stanislovas Moniuška, rašytojas Juzefas Ignacijus Kraševskis ir kiti tuometinės Vilniaus bohemos atstovai.

Kadaise dvare gyvenę vienuoliai Latero kanauninkai sugalvojo Tuskulėnų pavadinimą svarstydami gyvenimo prasmės, netekties, sielos ramybės klausimus, tačiau vėlesnė istorija paliudija, kad ramybės buveinės šiose apylinkėse sukurti nepavyko. Lietuvai atgavus nepriklausomybę į viešumą iškilo kruvinos Tuskulėnų dvaro paslaptys. 1944 m. dvaro rūmuose įsikūrė KGB ir kitų sovietinio saugumo tarnybų vadovai. Šalia esančiame parke 1944–1947 m. buvo slapta užkasami nukankintų ir nužudytų antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvių ir asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė už padarytus kriminalinius ir karo nusikaltimus, palaikai. Nustatyta, kad Tuskulėnų dvaro kapavietėje buvo palaidoti vyskupas Vincentas Borisevičius, vienas iš pasipriešinimo vadų Jonas Noreika-Generolas Vėtra ir kt. Ilgą laiką kapavietės teritoriją saugojo specialieji pareigūnai. Dvaro teritorija buvo aptverta beveik dviejų metrų aukščio mūrine, o vidinėje teritorijos dalyje buvo pastatyta medinė tvora, kuri Tuskulėnų dvaro teritoriją padalijo pusiau.

Šiaurinėje dalyje buvo apgyvendinti kariškiai ir įsikūrė sukarintos visuomeninės organizacijos. Pietinėje liko parkas ir dalis ūkinių pastatų. Šiandien skausmingus dvaro įvykius primena Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas – Lietuvos genocido aukų muziejaus padalinys.

Šiaurės miestelis

Sovietmečiu Žirmūnuose visuomenei neprieinama buvo ir kareivinių teritorija, vadinama Šiaurės miesteliu. Dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos, paradai. Ar atkreipėte dėmesį, kad net 11 Šiaurės miestelio gatvių buvo pavadintos garsių tarpukario Lietuvos karininkų, tokių kaip pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio, generolų Jurgio Kubiliaus ir Silvestro Žukausko, vardais? Taip pat atsirado Ulonų, Lakūnų, Apkasų, Rinktinės gatvės.

Per Šiaurės miestelio teritoriją yra žygiavusi ir Napoleono Bonaparto kariuomenė. Remiantis istoriniais šaltiniais, nustatyta, jog šioje vietoje ėjo Napoleono Didžiosios armijos gynybinės sistemos antroji linija, kurią sudarė apkasų ir redutų sistema. 2001 m. vykdant statybos darbus čia buvo rasta viena iš didžiausių Napoleono kariuomenės karių kapaviečių. Prancūzijos armijos palaikai buvo perlaidoti 2003 m. birželio mėn. Antakalnio kapinėse.

Šimtametis Žirmūnų ąžuolas

Gal matėte režisieriaus Sauliaus Drungos kino filmą „Anarchija Žirmūnuose“? Filme galima pamatyti daug šiuolaikinių vietovės vaizdų. Dabartinį Žirmūnų vaizdą pradėta formuoti sovietmečiu, 1962–1969 m. Iki 1965 m. Žirmūnuose buvo statomi vien tik penkiaaukščiai, vėliau pradėta statyti ir dvylikaaukščius gyvenamuosius pastatus. Vietovės gamta labai vaizdinga. Vietovės gyventojai gali pasigrožėti žaluma apaugusia Neries upės pakrante arba netoli Verkių regioninio parko augančiu 150–200 metų išskirtiniu Žirmūnų ąžuolu…

Jūsų dėmesiui elektroninė leidinio versija:

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button