Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Šios knygos tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos, parengtos pasinaudojant įvairių autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais. Jie nurodomi prie kiekvieno teksto pateikiamuose literatūros sąrašuose. Leidinys iliustruotas šių dienų nuotraukomis ir senąja ikonografija, saugoma Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Knyga skiriama moksleiviams ir visiems besidomintiems miestu.
Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.
Viršuliškės
Abipus Laisvės prospekto, neaukštomis kalvomis ir slėniais išraižytoje, nuo Žvėryno mišku atskirtoje vietoje įsikūrę Viršuliškės. Šis Vilniaus mikrorajonas atrodo tikrai niekuo neypatingas, tačiau jis nėra toks pilkas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Čia, kur šiandien stovi Viršuliškių daugiaaukščiai namai, anksčiau buvo kaimas, kuriuo vingiavusi pagrindinė gatvė jungė jį su Žvėrynu. Nuo šio kaimo lenkiško pavadinimo „Wierszuliszki“ ir kilo „Viršuliškės“. Šis vietovardis rastas XVIII a. dokumente lenkų kalba, bet priesaga –iškės, kalbininko, humanitarinių mokslų daktaro Jono Jurkšto nuomone, leidžia manyti, kad Viršuliškės galėjo būti jau XVI a. ar dar anksčiau. Manoma, kad senovėje ši vieta priklausė didikų Viršilų giminei, ir su šiuo istoriniu asmeniu galima sieti Viršuliškių vietovardį. Vietovė prie Vilniaus buvo prijungta 1969 m. 1975 m. iškilo pirmieji Viršuliškių mikrorajono daugiaaukščiai namai. Čia buvusį kaimą šiandien primena vos keli skirtingose vietovės vietose išsimėtę individualūs gyvenamieji namai.
Dabartinių Viršuliškių simbolis – prie Viršuliškių seniūnijos pastato stovinti skulptoriaus Vlado Kančiausko dekoratyvinė skulptūra „Giesmė“, vietovės gyventojų vadinama „Gaidžiu“.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m., Viršuliškėse pradėti statyti parapijos namai ir koplyčia. Būsimos bažnyčios vietoje iš pradžių stovėjo ąžuolinis kryžius, kuris piktavalių buvo išniekintas. Atstatytas kryžius vėliau įmontuotas į 2 m aukščio metalinį vamzdį. Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia pradėta statyti 1991 m.
Netoli bažnyčios, prie Sudervės kelio, yra gana senos Sudervės viešosios kapinės ir Sudervės žydų kapinės. Žydų kapinėse pradėta laidoti apie 1968 m. O 1999 m., Žydų bendruomenės pageidavimu, buvo aklinai užmūryta abejas kapines skirianti siena. Ar žinote, kad šiose kapinėse ilsisi garsiojo Vilniaus Gaono ir jo artimųjų, taip pat daktaro Aiskaudos prototipo, gydytojo Cemacho Šabado, rašytojo Šmuelio Josifo Fino ir kitų žymiųjų žydų palaikai, perkelti iš panaikintų Vilniaus žydų kapinių, buvusių Olandų gatvėje? Skirtingai nuo žydų kapinių, Sudervės viešosios kapinės dar nėra sulaukusios tyrėjų dėmesio. Jose taip pat yra palaidota keletas Lietuvoje žinomų žmonių: elektrochemikas, Vilniaus universiteto profesorius Algimantas Levinskas, dailėtyrininkas Edvardas Pranckūnas, skulptorius Steponas Šarapovas, žurnalistas, TV laidų vedėjas Ramūnas Bradūnas ir kt.
Viršuliškes nuo Karoliniškių skiria Spaudos rūmai, pastatyti 1983–1986 m. Tragiškų 1991 m. Sausio 13-osios įvykių dienomis juos buvo užgrobę ir apšaudė sovietų kariuomenė. Dabar čia patalpas nuomojasi įvairios įmonės. Minint Lietuvos laisvės gynimo ir kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 20-metį, 2011 m. sausio 11 d. prie Spaudos rūmų pastato buvo atidengta pilko akmens memorialinė lenta. Rausvo granito memorialinė lenta tą pačią dieną atidengta prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų (anksčiau – SKAT) pastato, kurį 1991 sausio 11 d. taip pat jėga buvo užgrobusi Sovietų sąjungos kariuomenė.
Šiandien Viršuliškės – rami ir jauki vietovė. Čia yra keletas nedidelių miško lopinėlių. Vienas jų – Lūžių parko zonoje. Parke Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, minėdami partijos 110-ąsias įkūrimo metines, pasodino 110 ąžuolų giraitę, kurią tvarko ir papildo naujais medeliais…
Jūsų dėmesiui elektroninė leidinio versija:
