Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Šios knygos tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos, parengtos pasinaudojant įvairių autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais. Jie nurodomi prie kiekvieno teksto pateikiamuose literatūros sąrašuose. Leidinys iliustruotas šių dienų nuotraukomis ir senąja ikonografija, saugoma Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Knyga skiriama moksleiviams ir visiems besidomintiems miestu.

Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.

Vilkpėdė

Kairiajame Neries krante, šalia Panerių kalvų, yra vietovė, vadinama Vilkpėde. Kadaise čia augo tankus pušynas, slėniu tekėjo šaltiniuotas upelis. Ilgainiui prie upelio įsikūrė ir Vilkpėdės kaimas. Gal matėte Vilkpėdės gatvėje, netoli ligoninės vartų, ant nedidelės kalvelės stovintį rausvo granito akmenį, ant kurio pavaizduota nuo vilko bėganti juoda ožkytė? Vienoje akmens pusėje iškalta ir legenda, pasakojanti apie vilku pasivertusį velnią, nuo jo sprunkančią ožką ir kadaise šioje vietovėje stovėjusį, daugelio keliautojų ir kraštotyrininkų aprašytą akmenį su įspraustais keistais ženklais – į vilko letenų padus panašiais pėdsakais. Nuo šio akmens ir kilęs vietovės pavadinimas – Vilkpėdė (lenk. Wiłcza lapa).

Teritorija, kurioje dabar yra Vilkpėdės mikrorajonas, ilgą laiką buvo Vilniaus priemiestis – vakariniai miesto vartai. XIV a. pr. vietovė palei Neries upę priklausė didžiųjų kunigaikščių Panerių dvarui, XIV a. pab. buvo perduota Vilniaus kapitulai. XVI a. vietovę valdė jėzuitai. Vėliau į vietovę ėmė skverbtis civilizacija. 1862 m. per Vilkpėdę buvo nutiesta geležinkelio linija Peterburgas-Varšuva. Šiuo geležinkelio ruožu buvo gabenami kroviniai, vežami keleiviai.

Vilkpėdės ligoninė

1905–1911 m. vietovėje pastatyta ligoninė. Ar žinote, kad būtent čia žymus chirurgas, medicinos mokslų daktaras Borisas Efrosas 1958 m. atliko pirmąją Lietuvoje širdies operaciją?

Ne vieną šimtmetį Vilkpėdėje buvo steigiamos įvairios įmonės. 1529 m. čia stovėjo plytinė, gamindavusi plytas Vilniaus bažnyčių ir gyvenamųjų statybai. Vietovėje veikia Vilniaus šiluminė elektrinė, 1951–1958 m. buvusi svarbiausia elektros energijos tiekėja Vilniaus mieste. Vilkpėdėje veikia Lietuvos monetų kalykla, kaldinanti lietuviškus eurus ir euro centus, progines monetas, valstybinius apdovanojimus (ordinus ir medalius).

Nuotrauka: Tomas Kavalaiuskas

Vilkpėdės mikrorajone, Neries upės kairiajame krante, yra Vingio parkas, daugelio istorinių įvykių liudininkas. Dabartinis Vingio parkas ir dvaras, anksčiau vadintas tiesiog Vingiu, XV–XVI a. priklausė Radviloms. Vėliau teritorijos savininkai keitėsi: XVI a. viduryje Vingio dvare buvo apsistoję kalvinistai, XVI a. pab. – jėzuitai. 1773 m. Vingį valdė Vilniaus vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis, vėliau – Potockiai, Zubovai, XIX a. pr. – Vilniaus generalgubernatorius Levinas Benigsenas. 1812 m. birželio 13 d., rusų kariuomenės manevrų proga, Vingio parke buvo suruošta šventė, kurioje dalyvavo ir caras Aleksandras I. Kilus neramumas ir prancūzų kariuomenei užėmus Vilnių, Vingyje buvo įkurta karo lauko ligoninė. 1867 m. dvaro žemės pradėtos nuomoti diduomenei. XX a. pr. pradėjus statyti turtingųjų vasarnamius, Vingis jau tapo Vilniaus priemiesčiu. Vingį mėgo poetas Adomas Mickevičius, gydytojas, Vasario 16 Akto signataras Jonas Basanavičius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytojai Antanas Vienuolis, Žemaitė.

Vingio parko rytiniame pakraštyje, M. K. Čiurlionio gatvėje, yra Vingio karių kapinės. Kapinių vieta įrengta XVIII a. pr. maro epidemijos aukoms laidoti. Čia 1796 m. specialiai tam pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona. Vėliau šios kapinės atiduotos stačiatikiams. Vėliau čia buvo palaidoti Pirmojo pasaulinio karo metu žuvę apie 1300 vokiečių ir 900 Austrijos, Vengrijos, Rusijos, Lenkijos kariai bei 1941–1944 m. apie 2000 vokiečių karių. Kapinėse palaidotų mirusiųjų ramybę saugo akmeninis „Miegantis liūtas“.

Šiandien Vingio parkas yra viena lankomiausių žaliųjų erdvių Vilniuje. Čia laisvalaikį leidžia šeimos, aktyvų sportą gamtoje mėgstantys vilniečiai bei visi, norintys atsiriboti nuo miesto šurmulio. Parką pamėgę ne tik sportininkai. 1988 m. stadione prie parko estrados vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias. Dabar jaukią Vingio ramybę sudrumsčia kas ketveri metai parko estradoje vykstančios Dainų šventės, kiti kultūriniai renginiai, sudrebina pasaulinio garso žvaigždžių koncertai…

Jūsų dėmesiui elektroninė leidinio versija:

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist