Vilniaus istorija

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios istorija (nuotraukų galerija)

Vilniaus Švč. Mergelės Ramintojos istorija prasideda nuo vienuolių augustinų planų įsikurti Vilniuje. Vyskupas Eustachijus Valavičius buvo pirmasis augustinas, dėjęs pastangas įkurdinti vienuolius Vilniuje. Jam to padaryti nepavykus, tik 1671 m. balandžio 2 d. Augustinų generolas davė leidimą kurtis Vilniuje. 1673 m. sausio 4 d. provincijolas tuo tikslu iš Romos į Lietuvos sostinę atsiunčia vienuolį Fulgencijų Dryackį. Kitas provinciolas Amadėjus Malčinskis 1675 m. gegužės 8 d. įsakė Fulgencijui Dryackiui pasilikti Vilniuje tol, kol bus įkurtas vienuolynas. Unitų metropolitas Kiprijonas Žochovskis padovanojo vienuoliams Viešpaties Atsimainymo koplyčią, statytą 1670 m. buvusiame tuščiame sklype prie Savičiaus gatvės. Remiantis kitais šaltiniais, buvo parinktas sklypas Savičiaus g. ir Bokšo g. sankryžoje, kuriame seniau stovėjo medinė provoslavų cerkvė, vadinama Kuzmos ir Demjano cerkve, kuri 1610 m. sudegė, o 1655 m. buvo galutinai sugriauta. 

1679 m. Augustijonai pastatė medinę bažnyčią ir vienuolyną, prie kurio prijungė mažesnius teritorijos pastatus ir išpirktus namus. Tada naujame vienuolyne įsikūrė 12 žmonių. 

Po 1742 m. gaisro, 1746 m. buvo pradėta naujos mūrinės, su keturių aukštų bokštu bažnyčios statyba. 1768 m. bažnyčia buvo baigta ir pašventinta Marijos Paguodos vardu. Joje buvo dvylika altorių. Prie įėjimo dešinėje pusėje buvo Kenčiančio Išganytojo koplyčia, įsteigta Podbypentų. Prieš ją, atskiroje patalpoje, buvo įrengtas brangenybių kambarys. Virš jo biblioteka. Bažnyčioje prie vieno pilioriaus kabojo senas puikaus darbo Vytauto paveikslas, pargabentas čia iš panaikinto, kitados Vytauto įsteigto, Brastos augustinų vienuolyno.

 

1786 m. vienuolynas buvo perstatomas, kai kuriuos mūrus griaunant, kai kuries įjungiant į naująjį pastatą.

Nuo 1807 m. Augustijonų vienuolyno patapose įsikuria unitų dvasininų seminarija. Vienuoliams  buvo palikti du nedideli pastatai (Savičiaus g. 13-2), kuriuose ir įsikūrė vienuolynas. 1833 m. seminarija buvo perorganizuota į Dvasinę akademiją., pavaldžią Peterburgo kolegijai. Akademija egzistavo iki 1844 m., o po to perkelta į Peterburgą. 1852 m. Caro įsakymu buvo likviduotas ir vienuolynas. 1854 m. vienuolynas atiteko provoslavų kurijos žinion. 

1808 m. rusų valdžia augustinus perkėlė Kauną, o bažnyčią atidavė globoti karmelitams.

 

1812 m. prancūzai joje įrengė karo sandėlį.

1854 m. rusų valdžia bažnyčią uždarė.

1859 m. pavertė Šv. Andriejaus cerkve, o vienuolynas – stačiatikių dvasine mokykla. Įkuriant cerkvę buvo panaikintas vienuolių choras, nugriautos sakyklos, pašalinti puošnūs altoriai su skulptūromis. Didžiuliai vargonai, kartu su Lietuos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretu, buvo perkelti į Katedrą.

 

1919 m. bažnyčia grįžo katalikams, o Augustijonų vienuolyno patalpos atiteko Universitetui. 

Nuo 1926 m. bažnyčioje įsikūrė Rytų apeigų jėzuitai.

1803 m. prie bažnyčios buvęs vienuolynas, kuris sudarė bendrą architektūrinį ansamblį, buvo parduotas Universiteto administracijai; įsteigtsti vargonininkų ir liaudies mokytojų kursai.

 

Nuo 1833 m. iki 1842 m., uždarius Universitetą, čia buvo Dvasinė akademija, kuri vėliau perkelta Petrapilį.

1962 m. bažnyčioje buvo įrengtos dvi gelžbetotinės perdangos, krovinis liftas bei kitos pagalbinės patalpos. Bažnyčios pastatas buvo paverstas 3-jų aukštų Vilniaus tarprespublikinės prekybos bazės “Glavkoopchoztorg” maisto sandėliu. Valdžios įsakymas nugriauti niekam nereikalingą bažnyčią nebuvo įvykdytas; pragmatiško požiūrio dėka – išnaudoti esamą sakralinį statinį miesto reikmėms – Vilniaus Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčia išliko iki šių dienų, tiesa, su ženkliu XX a. istoriniu palikimu. 

1-ame ir 2-ame aukštuose buvo įrengtas centrinis šildymas iš katilo, suplanuotas karšto vandens tiekimas iš boilerio.

 

Bažnyčios architektūra – unikali. Tai vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą – labai retas reiškinys vėlyvąjam barokui. Bokštas – keturių tarpsnių, dekoruotas orderiniais elementais, kurio pirmojo tarpsnio centre yra originalus portalas iš trikampių piliastrų.

Interjere ir eksterjere buvo nemažai polichromijos. Rūsyje vykdyti tyrimai atvėrė gotikinio amžiaus statybos dalis, kurios persipina su baroko laikotarpio mūro liekanomis.

Bažnyčia buvo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus, su vienu bokštu, prisišliejusiu prie centrinės navos. Bažnyčios viduje buvo įrengti 9 altoriai, su puošniomis barokinėmis skulptūromis. Kiekvieną iš šių altorių puošė augustinų garbinamas šventasis – Šv. Augustinas, Šv. Monika ir kiti. Pagrindinį altorių puošė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas, iš kurio ir kilo bažnyčios pavadinimas. XVIII a. pabaigoje buvo pabaigtas statyti pagrindinis, dabar restauruojamas, rytinis vienuolyno korpusas Bokšto gatvėje ir visas statinių ansamblis tapo toks, kokį jį matome dabar. Vienuolių skaičius išaugo, vienuolyne veikė seminarija, mokykla ir nemaža biblioteka.

Kanutas Ruseckas. Lietuvaitė su verbomis

Bažnyčios interjero dalis gerai matosi 1847 metų Kanuto Rusecko paveiksle „Lietuvaitė su verbomis“. Paveikslo fone – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios altoriaus fragmentas su garsiuoju Mergelės Marijos paveikslu. Dabar šio paveikslo vieta nežinoma.

1978 m. nustatytos pastato vertingosios savybės:

Kapitalinių sienų tinkas su nišomis, piliastrais, langų ir durų angomis

Fasadai su visais elementais ir pastato tūris

Rusių ir kitų aukštų skliautai

Vargonų balkonas su kolonomis 1-ame aukšte

Pagrindinio įėjimo medinės durys

Sukti mūriniai laiptukai iš 1-o aukšo į pastogę

D. Vrubliausko informacija

Natūralaus akmens, atgabento iš Vokietijos arba Lenkijos, grindys, išlikusios iš XVII a. Tai labai retas atvejis Lietuvos bažnyčiose, nes daugumoje jų grindys yra pakeistos, atnaujintos.

Vargonų choras – rokoko stilius, taip pat retas atvejis pamatyti išlikusį, tokio puošnumo ir dekoro chorą. Choras buvo uždengtas atskiriančia siena, todėl išliko per visą sovietų laikotarpį. 

Panašu, kad žmogus, kuris projektavo bažnyčios pertvarkymą į sandėlį, stengėsi išsaugoti vertingiausius dekoro elementus, kur įmanoma. Dėl prakiurusio stogo besisunkianti drėgmė atidengė tinko sluoksnius, ir galima pamatyti atsivėrusius lopinėlius originalios raudonos spalvos (reddish).

Šoninės patalpos pristatytos po 1854 metų, pavertus bažnyčią cerkve.

Rūsys. pagrindinė funkcija istorijos bėgyje buvo sandėliavimas bei svarbių bažnyčiai asmenų laidojimo vieta. Rūsio grindys buvusios žemesnės maždaug 0,5 m. Rūsyje yra mūro gabalas, kuris galimai ženklina mūrinės statybos pradžią Lietuvoje, romaninio laikotarpio. 1500 metai, kai buvo nugriauta šitoj vietoj buvusi maža mūrinė stačiatikių cerkvelė, galimai stovėjusi ant senesnio romaninio pastato pamatų.

Antras aukštas. Freskos salė yra naujajame bažnyčios tūryje, kuris atsirado XIX a., ją pavertus cerkve. Visa patalpa buvo puošta sienine tapyba. Tai empyro stiliaus freskos. Patalpoje, kuri jungia pagrindinę antro aukšto erdvę su praėjimu į bokštą, buvo vienuolyno biblioteka, ir greičiausiai ji buvo galerija sujungta su vienuolyno pastatu. Antrame aukšte, priešingoj pusėj nuo bibliotekos, tikėtina atidengus būtų rasta XVIII a. pabaigos sieninė tapyba.

Trečias aukštas. Gražiai išryškėja sąraminių arkų architektūra – galima įsivaizduoti, kad pašalinus užpildantį tinką, stovėtų rėmas iš arkų, skirtingų dydžių, mat užpildas neatlieka laikančios funkcijos.

 

Vilniaus Augustinų paveikslo istorija

Augustinai savo bažnyčioje buvo įsteigę Marijos Paguodėjos broliją. Didžiajame altoriuje buvo šios brolijos stebuklingas Marijos Paguodėjos paveikslas. Panaikinus augustinų vienuolyną, paveikslas drauge su brolija buvo perkeltas į Šv. Jono bažnyčią ir įtaisytas pirmoje nuo durų kairės pusės Šv. S. Kostkos koplyčioje.

Paveikslas panašus į Krokuvos augustinų bažnyčioje esantį paveikslą. Pieštas ant drobės. Dydis 2,14 x 1,55 m. Jo pagrindas ir Marijos skara yra tamsiai mėlynos spalvos, aptaisas papuoštas brangiais akmenimis ir votais iš sidabro, o Kūdikio — paauksuotas. Du sidabriniai angeliukai laiko ant Marijos galvos karūną. Visa Marijos figūra skleidžia sidabrinius spindulius. Kai paveikslas dar buvo augustinų bažnyčioje, virš jo ant aukso juosta apvestos skardos kabojo užrašas „Convertam luctum lorum in gaudium“ (Jų liūdesį paversiu džiaugsmu). Šv. Jono bažnyčioje tas užrašas pakabintas atskirai. Kiekvieną dieną prie šio paveikslo klūpojo būreliai žmonių.

Marijos Paguodėjos šventė buvo švenčiama sekmadienį po Šv. Augustino ir sutraukdavo minias žmonių.

Už pagalbą rengiant fotoreportažą dėkojame Vidaus reikalų ministerijai ir parodai „HERITAS“ kurios organizuotoje nemokamoje ekskursijoje ir apsilankėme. Visi norintys taip pat gali sudalyvauti nemokamose ekskursijose, registracija į būsimas ekskursijas prasidės gegužės 2 d., ekskursijos vyks gegužės 18-19 dienomis, vietų skaičius labai ribotas. Registracija vyks parodos interneto svetainėje www.heritas.lt.

Apie parodą „HERITAS“:

Pirmoji Baltijos šalyse Tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda „HERITAS“ vyks 2018 m. gegužės 18-19 dienomis Vilniuje. Parodos metu po vienu stogu susiburs kultūros paveldo srityje dirbančios organizacijos, privatūs asmenys, valstybės įstaigos ir visi, besidomintys kultūros paveldo išsaugojimo temomis. Parodos metu lankytojai, paveldo objektų savininkai ir paveldosaugos srityje dirbantys specialistai turės galimybę susipažinti su naujausiomis paveldo tvarkybos technologijomis bei medžiagomis, teoriniais paveldo tyrimais bei keistis kontaktais visos parodos metu veiksiančioje kontaktų mugėje.

„HERITAS“ – nekomercinė pilietinė iniciatyva, kuri įgyvendinama tik kultūros paveldui prijaučiančių savanorių bei privačių rėmėjų iniciatyva ir lėšomis.

Istorinės informacijos šaltiniai (už jos surinkimą dėkojame Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios bendruomenei): 

  1. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V., 1993, p. 238
  2. 45 kvartalo koncepcija. Marijos Ramintojos bažnyčios ir Augustijonų vienuolyno restauravimo ir pritaikymo pasiūlymai, 1991 m. Vilniaus apskrities archyvas, f. 2, b. 850-6. Buv. Augustiniečių vienuolynas. Bokšto g. 15/17, Vilnius. Buv. Augustijonų bažnyčia. Savičiaus g. 13/2, Vilnius. Kultūros vertybės duomenų byla. KPC paveldosaugos biblioteka, AtV 76.
  3. JARMALAVIČIENĖ, R. Vilniaus senamiesčio 45 kvartalas. Architektūriniai tyrimai, 1978 m. Vilniaus apskrities archyvas, f. 2, b. 101-124.
  4. KIRKORAS, Adomas Honoris. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Vilnius, 1991 m., p. 98-99.
  5. Kulto pastatai ir jų vietos Vilniaus mieste. Katalikų bažnyčių istorijos apybraižos (XIIIXX a.). Istoriniai tyrimai, 1989 m. Vilniaus apskrities archyvas, f. 1019, ap. 11, b. 4481.
  6. LADYGIENĖ, S. Pastatas Vilniuje, Bokšto g. Nr. 15/17. Priešprojektiniai darbai.
  7. Architektūriniai apmatavimai. Vilnius, 2010. PRI.
  8. Lietuvos architektūros istorija: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius, 1994, t. 2, p. 138-139.
  9. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius, 1988, p. 442-443.
  10. PURLYS, Evaldas. Vilniaus Augustinų vienuolyno Rytų vienuolyno namas Bokšto g. 15 / Savičiaus g. 17. Architektūriniai tyrimai. Vilnius. 2010. PRI.
  11. RUPEIKA, Antanas. Vilniaus augustinų vienuolyno pastatų ansamblis. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. KPC paveldosaugos biblioteka, G362K.
  12. ŠALTENIS, Julius. Vilniaus Augustinų vienuolyno Rytų vienuolyno namas Bokšto g. 15 / Savičiaus g. 17. Pagrindinių konstrukcijų žvalgomieji tyrimai. Esama padėtis. Vilnius, 2010. PRI.
  13. ŠARKAUSKAITĖ – ŠIMKUVIENĖ Neringa. Vilniaus Augustinų vienuolyno Rytų vienuolyno namas Bokšto g. 15 / Savičiaus g. 17. Žvalgomieji polichromijos tyrimai. Vilnius, 2010. PRI.
  14. URBONIENĖ, E. Vilniaus senamiesčio 45 kvartalas. Priešprojektiniai darbai.
  15. Projektiniai pasiūlymai. Architektūrinė – statybinė dalis, 1979 m. Vilniaus apskrities archyvas, f. 2, b. 850-2.
  16. Vilniaus senamiesčio 45 kvartalas. Istoriniai tyrimai. Istorinė apybraiža, 1978 m.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
10 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button