Vilniaus istorija

Rastas pirmasis dokumentas, siūlantis Vilniuje pradėti statyti metro

Lapkričio 19 d. suėjo penkiasdešimtmetis Vilniaus metro istorijoje. Dokumentas, kurio faksimilę, kad ir kiek apipaišytą, čia pateikiame, pradėjo pamatą Vilniaus metropoliteno idėjos raidai. Mašinėle atspausdinto ir laiko išblukinto lapo vienas iš teiginių skamba taip (kalba netaisyta):

„9. Atlikti variantą su greituminiu tramvajumi ir palyginti jį su kitais variantais.“

Tuometinės (1970 m.) Vilniaus valdžios sprendimą suderino sostinės vyriausiasis architektas G. Valiuškis ir patvirtino vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas (vicemeras – šiandieniniais terminais) V. Staškus, vėliau, beje, ilgametis Miesto statybos projektavimo instituto vadovas.

Greituminis tramvajus – ne visai tikęs vertimas iš lengva ranka sukurto rusiško termino. Pasaulyje net pats metropolitenas vadinamas įvairiai – metro (Prancūzijoje), U–Bahn (Vokietijoje), underground (Didžiojoje Britanijoje), subway (JAV)… O bandymas ieškoti mažesnių klasikinio metropoliteno variantų tik dar labiau didina painiavą: lengvasis metropolitenas, mažasis (mini) metro, premetro… Na, ir, žinoma, greituminis tramvajus, su tramvajumi neturintis nieko bendra, nes yra ne gatvės transportas, o geležinkelio sistemos dalis, nuo didžiojo savo brolio, metropoliteno, tik sąstato ir stočių dydžiu ir besiskiriantis.

1983 metais parengtoje Kompleksinėje Vilniaus miesto transporto išvystymo schemoje jau atsirado dvi naujos transporto rūšys – metropolitenas ir lengvasis metro (vadintas greituminiu tramvajumi).


Išanalizavusi situaciją Sovietų Sąjungos Plano komiteto ekspertų komisija pateikė pasiūlymą Vilniuje statyti lengvąjį metro, jo kelio konstrukciją, planą ir trasos išilginį profilį bei tunelinius ruožus projektuoti pagal metropolitenui keliamus reikalavimus.

Po sprendimo visi ėmėsi darbo. Techniniam ekonominiam pagrindimui (TEP) parengti buvo pajungti šios srities specialistai iš visos Sovietų Sąjungos. Projektavimo darbus atliko Miestų statybos projektavimo institutas, topografinius, geologinius, inžinerinius tyrimus – Inžinerinių tyrinėjimų institutas, Maskvos CNIIP skaičiavo srautus, Charkovo metro projektavimo institutas atliko požeminės dalies, Kijevo ir Peterburgo institutai – antžeminės dalies projektavimo darbus… Daug padėjo sąjunginis Kompleksinių transporto problemų tyrinėjimų institutas.

1990-aisiais jaunai mūsų valstybei aktualesni buvo kiti darbai, tad metro projektas buvo sustabdytas.

Danielius Jauniškis

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

19 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
5 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Tai
Tai
9 dienas (-ų)

Butent, kad Vilniuje yra svarbesniu projektu nei tramvajus ar pliazas, kad ir elementarios kanalizacijos vis dar nera kai kuriuose gyvenamuose namuose.

0#Ap
0#Ap
10 dienas (-ų)

Posovietyjoje iš tikro atsiperka tik Maskvos ir Peterburgo metro. Vilniuje tokio keleivių srauto nebus net jeigu visą LT į jį suvažiuos. Baikit pagaliau siūlyti šitą kosminius pinigus kainosiančią nesąmonę ir kas mėnesį spausdinti beleką tik vardan vaizdavimo neva šis klausimas yra iš tikro aktualus miestui. Nei viena normali studija nepatvirtino kad metro apsimoka, Seime tą briedą stumė Skardžiaus chebra, tad sustokite pagaliau.

...
...
10 dienas (-ų)
Atsakinėti į  0#Ap

Kodėl metro turi atsipirkti? Viešosios paslaugos labai retai atsiperka. Pigiau būtų jų neteikti.

Nesvaik
Nesvaik
10 dienas (-ų)
Atsakinėti į  ...

Bet kokios investicijos turi atsipirkti, kitaip tai ne investicijos, o pinigų švaistymas.

...
...
9 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Nesvaik

Perskaityk mano komentarą dar kartą ir pasakyk kur klystu.

Back to top button