Prieš 165 metus, 1855 m. balandžio 29 d. (pagal šių dienų kalendorių – gegužės 11 d.), po 1830–1831 m. sukilimo uždarytame Vilniaus universitete buvo įkurtas pirmasis viešas muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Muziejus visuomenės lankymui duris atvėrė 1856 m. balandžio 17 d. (balandžio 29 d.). Jo steigėjas – grafas Eustachijus Tiškevičius (1814–1873).
Vilniaus senienų muziejus kaupė ir reprezentavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą. Muziejaus pagrindu tapo jo įkūrėjo E. Tiškevičiaus surinktos kolekcijos. Į besikuriantį muziejų pateko po 1831 m. pralaimėto sukilimo uždarytų vienuolynų ir bažnyčių bibliotekų rankraščiai, dokumentai, uždaryto Vilniaus universiteto kabinetų likučiai. Vėliau muziejaus rinkinius gausiai papildė privačių asmenų ir visuomeninių organizacijų dovanos.
Muziejus visuomenei duris atvėrė 1856 metų balandžio 29 dieną uždaryto Vilniaus universiteto patalpose, dabartinėje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Čia buvo eksponuojami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir kitų istorinių asmenų portretai, valdovų privilegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės mundurai, vėliavos, ginkluotė ir kitos istorinės relikvijos, manufaktūrų dirbiniai, Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos, botanikos ir ornitologijos kolekcijos – visa tai atspindėjo Lietuvos istoriją, ugdė visuomenės istorinę savimonę, pasididžiavimą krašto praeitimi.
Vilniaus senienų muziejus ir prie jo veikianti Archeologijos komisija buvo vienintelis mokslo centras Lietuvoje. Tačiau muziejaus veikla buvo nutraukta netrukus po 1863–1864 m. sukilimo, kuris buvo nukreiptas prieš carinę Rusijos imperiją. Keršijant už sukilimą imta vykdyti rusifikacinė politika, ji palietė ir muziejaus veiklą: dalis su Lietuvos istorija susijusių eksponatų buvo išvežta į Nikolajaus Rumiancevo muziejų Maskvoje, likusieji atiduoti valdžios įkurtai Vilniaus viešajai bibliotekai. 1915 metais, artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, reikšmingesnės muziejaus istorinės ir meno vertybės vėl buvo išvežtos į Rusiją, o išlikę Senienų muziejaus rinkiniai buvo saugomi Vilniaus universitete.
1952 metais Senienų muziejaus rinkinių ir tarpukariu Vilniuje veikusių mokslo draugijų rinkinių pagrindu buvo atkurta Senienų muziejaus struktūra ir įsteigtas Istorijos ir etnografijos muziejus. Taip buvo pratęstas XIX a. vidurio inteligentijos pradėtas darbas – nacionalinio muziejaus kūrimas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 metais muziejus kaip pagrindinių Lietuvos valstybingumo istoriją ir kultūros raidą atspindinčių kolekcijų saugotojas buvo pavadintas Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Jame šiandien eksponuojami išlikę Vilniaus senienų muziejaus eksponatai.
