MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Nuotrauka: Sauliaus Žiūros
Vilniaus istorija

Po svarbaus atradimo Vilnius žada iki 2023-iųjų įamžinti Didžiąją sinagogą

Archeologai ketvirtadienį paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, ją sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Po šio atradimo Vilniaus valdžia žada, kad mokyklos pastatas per porą metų bus nugriautas, o iki 2023 metų sinagogos atminimas bus tinkamai įamžintas.

Dirba tarptautinė komanda

Sakyklą, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas, atrado tarptautinė komanda iš Lietuvos, Izraelio ir JAV.

„Radome bimą – centrinę maldos pakylą, kuri buvo Toskanos baroko stiliaus. Ji buvo vienas iš pagrindinių sinagogos akcentų“, – BNS sakė tyrimui vadovaujantis Izraelio archeologas Jonas Seligmanas.

„Tai išties labai jaudinamas įvykis. Kalbant apie šios vietos viešą demonstravimą ateityje, tai bus vienas iš pagrindinių eksponuojamų objektų, kurie bus rodomi lankytojams“, – pridūrė jis.

Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat rastos tyrimų metu.

Archeologai taip pat atvėrė didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalis.

Atskleidžia žydų gyvenimą

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.

Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

„Tai ne tik archeologinis radinys. Jis padės geriau suprasti tiek Lietuvos žydų istoriją, tiek nacių ir sovietų režimų ideologiją, kaip greitai viską galima sunaikinti“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Sutvarkys iki jubiliejaus

Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų.

Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Jos pastatas bus nugriautas per porą metų, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.

Nuotrauka: Sauliaus Žiūros

Meras Remigijus Šimašius žada, kad sinagoga bus įprasminta per artimiausius penkerius metus – iki 2023 metų, kai bus švenčiamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.

„Architektūrinėse dirbtuvėse bus ieškoma praktinių išraiškų. Archeologiniai tyrimai padeda suprasti, kiek yra išlikę. Tai sukuria rimtas prielaidas parodyti žmonėms bimą, kolonas, grindinį, sienas“, – BNS sakė meras.

„Galime turėti puikų mūsų istorijos vaizdą. Tikslas – kad tai atsirastų Vilniaus 700 metų jubiliejui“, – teigė R. Šimašius.

Jaudinanti akimirka

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau kaip pusantro šimto sinagogų. Beveik visa Vilniaus žydų bendruomenė buvo nužudyta per Holokaustą nacių okupacijos metais. Dabar Vilniuje veikia tik viena sinagoga.

Vilniaus žydų bendruomenės vadovas Simonas Gurevičius sakė negalėjęs sulaikyti ašarų, kai meldėsi prie atrastos bimos.

„Meldžiausi ten bene pirmas po 77 metų, kai skambėjo paskutinės Vilniaus mažojo geto kankinių maldos“, – BNS sakė S. Gurevičius.

„Man tai buvo galimybė kartu jau su savo vaikais bent akimirkai susiliesti su Šiaurės Jeruzalės šlove, pratęsti šimtus metų egzistavusią, vėliau nacių ir sovietų naikintą, bet vis dar gyvą tradiciją“, – pridūrė jis.

Autorius: Vaidotas Beniušis

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

2
PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
1 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
UntanasAldona Recent comment authors
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
naujausius seniausius labiausi vertinti
Pranešti apie
Aldona
Skaitytojas
Aldona

Žydai kllastoja šventą raštą. Šiandien minima Šventa Ona, kuunigaikščio Vytauto žmona. Šventam rašte parašyta , kad Mergelės Marijos mama. Visi žino, kad Magdalena buvo Marijos mama.

Untanas
Skaitytojas
Untanas

px

Panašūs pranešimai

Rastas pirmasis Vilniuje kursavęs troleibusas

Evaldas Činga

Laiko kapsulė. Gedimino pr. 27

Evaldas Činga

Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais

Evaldas Činga

Lenkijos tarpukaris Vilniuje: geriausi klasicizmo pavyzdžiai ir naujos visuomenės architektūra

LRT.lt

Senamiesčio gyventojai atveria kiemelius – pasidalins miesto istorija(nuotraukų galerija)

Evaldas Činga

Atgims legendinės vaikų kavinės „Nykštukas“ sienų tapyba

Evaldas Činga

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika