Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija primena nepaprastą istoriją: vienintelis popiežius, kada nors užlipęs ant Gedimino kalno, buvo Pijus XI, tuo metu dar arkivyskupas Akilė Ratis (Achille Ratti).
1920 metų sausį, būdamas popiežiaus pasiuntiniu Lenkijai, arkivyskupas Ratis atvyko į Vilnių. Miestas jį pakerėjo – jis lankėsi Vilniaus katedroje, Aušros Vartuose, grožėjosi kitomis sostinės bažnyčiomis. Tačiau viena išskirtinė detalė šią viešnagę pavertė istorine.
„Būdamas užkietėjęs alpinistas, labai šaltą sausio dieną arkivyskupas Akilė Ratis užkopė ant Gedimino kalno“, – pažymi Vilniaus pilių direkcija.
Įspūdžiai nuo kalno viršūnės jam įstrigo ilgam. Anot prisiminimų, net keturių kilometrų aukštyje Alpių viršūnėse Ratis nebuvo taip stipriai pajutęs šalčio kaip tąkart Vilniuje: oras buvo pilnas ledo adatėlių, kurios skaudžiai badė būsimojo popiežiaus veidą.
Lietuva – ypatinga vieta būsimojo popiežiaus gyvenime
Po viešnagės Vilniuje arkivyskupas per Vievį traukiniu išvyko į Kauną, kur buvo sutiktas su ypatingu iškilmingumu. Ši pagarba atspindėjo jaunos, už savo laisvę kovojančios valstybės svetingumą.
Tą patį 1920-ųjų kovą arkivyskupas dar kartą kirto Lietuvą – važiuodamas į Rygą aplankė Kaišiadorių bažnyčią, kuri vėliau tapo svarbiu Lietuvos bažnytinės provincijos centru. Kelionėje jį lydėjo kunigas Stanislovas Jokūbauskis, karštas Žemaitijos istorijos pasakotojas.
Popiežius Pijus XI ir Lietuva
1922 m. vasario 6 d. Akilė Ratis buvo išrinktas popiežiumi ir tapo Pijumi XI. Žinodamas Lietuvą ne tik iš diplomatinių dokumentų, bet ir iš asmeninių patirčių, jis:
- 1922 metais de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
- 1926 metais įkūrė savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją su arkivyskupo metropolito sostu, įgyvendindamas seną karaliaus Mindaugo svajonę – turėti nepriklausomą Lietuvos bažnyčią.
„Savo akimis pažinęs Lietuvą, Pijus XI užmezgė ypatingą ryšį su mūsų šalimi“, – pabrėžia Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija.
