Vilniaus istorija

Pirmasis dangoraižis – legendinis „Lietuvos“ viešbutis

Kaip jau vakar rašėme, viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ plečiasi, pradėtos naujo korpuso statybos. Norime priminti, kaip atsirado „Lietuvos“ viešbutis, juk būtent taip ji iki šiol tebevadina daugelis vilniečių.

Viešbutis „Lietuva“ 1975 m. Nuotrauka: Rimantas Lazdynas

Viešbučio istorija prasidėjo 1963 metais, kai buvo pateiktas brolių Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektas. Statybos pradėtos 1966 m., tačiau 1967 m. dėl pasikeitusio projekto (atsirado dar 2 aukštai) ir pavadinimo jos buvo sustabdytos, vėl atnaujintos 1972 m. Prireikė net 20 metų, kol 1983 metais atsidaręs viešbutis gavo „Lietuvos“ pavadinimą. Priklausantis „Inturist“ grupei, viešbutis teikė ne tik apgyvendinimo, bet ir kelionių organizavimo paslaugas. 22 aukštų viešbutyje buvo įrengti 337 kambariai, juose buvo 650 vietų.

Projekto autoriai V. ir A. Nasvyčiai prie viešbučio maketo. A. Nasvyčio asmeninio archyvo nuotr.

Štai ką apie „Lietuvos“ viešbutį rašo Kastytis Rudokas iš „Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro“ 

 

Pagal 1960 m. parengtą Vilniaus miesto bendrąjį (tada – generalinį) planą dabartinė teritorija, vadinama naujuoju miesto centru, turėjo būti užstatyta gyvenamaisiais tipinės statybos stambiaplokščiais namais. Tiesa, tiek iš vėliesnės sovietmečio, tiek iš dabarties perspektyvos matyti, kad įgyvendintas tuometis planas būtų skaudžiai atsiliepęs Lietuvos sostinės urbanistinei struktūrai ir miesto ekonominiam potencialui. Dabar ši polifunkciškumu pasižyminti teritorija yra vienas iš svarbiausių Lietuvos verslo ir prekybos rajonų, tačiau šiuolaikinės jo koncepcijos ištakos siekia dar sovietmetį.

Lietuvos viešbučio maketas. A. Baryso nuotr., 1967, LCVA fotodokumentu skyrius

1965 m. parengtame projekte „Lietuvos“ viešbučio pastatas numatytas kaip svarbiausia naujojo visuomeninio centro dešiniajame Neries krante dominantė. Statyba užsitęsė labai ilgai, ji truko iki pat 1983 m., nes nebuvo parengtas vieningas bendrasis teritorijos užstatymo planas – kai kurie teritorijos objektai buvo statomi vis dar besiaiškinant jo koncepciją. Antra vertus, ne mažiau svarbi ir kita aplinkybė – koordinacijos stygius tarp statybos užsakovų. Tačiau bene kurioziškiausias, vien su „Lietuvos“ viešbučio pastatu susijęs kliuvinys paskelbtas jau gerokai po to, kai projektas buvo įgyvendintas – 1988 m. „Literatūros ir meno“ laikraštyje vienas iš projekto autorių teigia: „Prisimenu, kai prasidėjo apdaila „Lietuvos“ viešbutyje, gaisrininkai uždraudė jai naudoti medį. Vėl atsidūrėme plyname lauke, teko keisti visą interjero sumanymą. Gerai, kad prieš akis jau turėjom Akademinio dramos teatro apdailos plyteles, pagal šią idėją padarėm iš naujo visą viešbučio interjerą.“

Viešbučio Lietuva statyba. M. Sakalausko nuotr., 1983 m., LCVA fotodokumentu skyrius

Pastato architektūra atspindi modernizmui būdingus projektavimo kanonus, kaip antai itin pabrėžtiną vertikalaus ir horizontalaus tūrių kontrastą. Panašią, netgi identišką tūrio ir erdvės kompoziciją matome ir kituose Lietuvos miestuose (Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ar Marijampolėje) 8 dešimtmetyje pastatytuose bokštiniuose viešbučiuose. Kad ir kaip ten būtų, dėl savo reprezentacinio išskirtinumo „Lietuvos“ viešbutis šiame kontekste pasižymi grakščia dailių proporcijų vertikale ir įdomia fasado metrika, suteikiančia pastatui savitos ekspresijos, taip pat, be jokios abejonės, ir savo masteliu.

 
Viešbutis „Lietuva“ ir universalinė parduotuvė. V. Gulevičiaus nuotr., 1985, LCVA fotodokumentų skyrius

Maždaug nuo 2000 m. labai suintensyvėjus naujojo miesto centro plėtrai, „Lietuvos“ viešbučio pastatas nebeišlaikė modernizmo principais paremtame planavime jam numatytos pozicijos, kai teritorija komponuota išryškinant vieną vertikalųjį akcentą (panašiai 7 dešimtmetyje buvo planuojama ir Minsko centrinė dalis). Dabar šis 85 metrų aukščio pastatas iš dominantės tapo architektūrinės kalvos dedamąja, kurios konceptuali forma yra skraistė. Pastato reikšmė dešiniojo Neries kranto užstatymo kompozicijoje numenko, bet, antra vertus, dėl išlikusios savo laikotarpį reprezentuojančios estetikos jis deramai papildo Konstitucijos pr. rajono architektūrinį koloritą. „Lietuvos“ viešbutis istoriškai vertintinas kaip pirmasis bandymas formuoti aukštybinę Vilniaus miesto centro ateitį.

Architektas A. Nasvytis prie baigto statyti viešbučio. J. Juknevičiaus nuotr., 1983, LCVA fotodokumentų skyrius
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
4 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Marius
Marius
8 mėnesius

Štai čia yra pateikti geriausi viešbučiai ***.

Marius
Marius
8 mėnesius

Štai čia yra pateikti geriausi viešbučiai ***.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button