Vasario 7 d., ketvirtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje archeologas Ignas Sadauskas skaitys paskaitą apie archeologinius tyrimus, atliktus vietovėje, kur kadaise stovėjo Radvilų rūmai.
Archeologai teritoriją tarp Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvių tyrinėjo beveik metus, nuo 2017 gegužės iki 2018 metų balandžio. Didelės apimties detaliesiems archeologiniams tyrimams vadovavęs Ignas Sadauskas teigia, kad tyrimų metų buvo siekta tiksliai lokalizuoti Radvilų rezidencijos ir rūmų statinių liekanų vietas.
Archeologų komanda tyrinėtoje vietoje aptiko didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo XV iki XX amžiaus: buitinės keramikos šukių, įvairių koklių fragmentų, dekoro detalių, įvairių metalinių dirbinių, artilerijos sviedinių, stalo įrankių, sagų, molinių pypkių dalių ir monetų. Nemažą dalį šių radinių galima sieti su Radvilų rūmų gyvenimu ir kasdienybe.
Anot Igno Sadausko, bene svarbiausias atradimas – atidengti XVII a. pradžioje Jonušo Radvilos statytų reprezentacinių rūmų pirmo aukšto fragmentai – pamatų, sienų, dviejų krosnių, kolonų apatinės dalys bei plytų grindys. Šie fragmentai atrasti ir tyrinėti pirmą kartą.
Tyrimų metu nustatyta, kad Radvilų rūmų pirmą aukštą sudarė bent 4–5 patalpos. Į šiaurę nuo aptiktų rūmų liekanų atidengti XVII a. pirmos pusės vidinio rezidencijos kiemo akmenų grindinio – kelio fragmentai. Minimos teritorijos centrinėje dalyje rasta iki šiol Vilniaus miesto archeologinėje medžiagoje neužfiksuota kapavietė – aptikti penkių asmenų palaikai. Be Radvilų rezidencijos laikotarpio radinių, taip pat aptikta ir XIX a. pabaigos – XX a. vidurio užstatymo liekanų.
Istoriniai duomenys
Teritorija už Vilnios vagos šalia Neries nuo XV a. pabaigos priklausė Radviloms. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose šioje teritorijoje stovėjęs Radvilų dvaras paminėtas XVI a. pradžioje, steigiant Šv. Jurgio karmelitų bažnyčią. Rūmai paminėti vėliau, 1546 metais, kai netoliese Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas sumanė statytis arklides. Rūmų statytojas Vilniaus kaštelionas Jurgis Radvila, vadinamas Herakliu, tuo metu jau buvo miręs, rūmai priklausė jo sūnui Mikalojui Radvilai Rudajam, juose apsistodavusi ir dukra Barbora Radvilaitė. Nuo to laiko dvaras priklausė Biržų-Dubingių kunigaikščių Radvilų giminei.
Kristupo Radvilos Perkūno testamente, surašytame 1599 metais, rūmai apibūdinti jau kaip mūriniai ir apsupti pastatų komplekso. XVII a. pradžioje Vilniaus kaštelionas Jonušas Radvila arba Lietuvos didysis etmonas Kristupas II Radvila perstatė rūmus ir išplėtė aplinkinę teritoriją.
Reprezentacinių rūmų fasadai galėjo būti manierizmo stiliaus, o netoliese stovėjo antri, senesni, kryžminio plano rūmai, arklidės, svirnas, bravoras, kiti ūkiniai pastatai, buvo užveistas didelis itališko tipo sodas su gėlynais apsuptais keturiais tvenkiniais. Radvilų rūmai stipriai nukentėjo 1655 metais per karą su Maskva, bet Boguslavo Radvilos ir jo dukters Liudvikos Karolinos Radvilaitės buvo atstatyti. Matyt, rūmai atrodė gana gerai, nes 1694 m. rugpjūčio 19 d. LDK pakancleris Karolis Stanislovas Radvila juos jėga užgrobė. Šiaurės karo metais rūmai vėl buvo apleisti, o apie 1829 metus parduoti statybinėms medžiagoms ir išardyti. Nuo 1939 iki 2013 metų šioje teritorijoje veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė.
Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Biržų-Dubingių Radvilų rūmų (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai“ įvyks vasario 7 d., ketvirtadienį, 17 val. 30 min. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Bilieto kaina 0,60 euro.
