Trys nedidelio formato lapeliai su sovietinio lagerio barakų piešiniais, rasti vartant plonytę, niekuo neišsiskiriančią Lietuvos ypatingajame archyve saugomą bylą, nudžiugino ir nustebino. Sovietų saugumo sudarytose bylose lagerių piešiniai yra ypatingai reti, nes kaliniams buvo draudžiama piešti lagerių teritoriją. Tad radinys ne tik sudomino, bet ir iškėlė klausimą, kas yra piešinių autorius, kodėl jis atsidūrė lageryje.
Autoriaus tapatybę pavyko nustatyti tik atidžiai išstudijavus bylos dokumentus ir radus keletą vos įskaitomų originalių parašų. Paaiškėjo, jog tai Vilniuje gyvenusi Barbara Narembska, vėliau tapusi žymia Lenkijos dailininke.
Tarpukario Vilniaus dailininkai, architektai ir kiti kūrėjai šiandieninėje Lietuvoje yra mažai žinomi. Jų kūryba ne tik atstumta didelės dalies Lietuvos visuomenės, kaip svetima, bet ir mažai tyrinėta mokslininkų. Vieni tokių kūrėjų – Lietuvoje beveik užmiršti, tačiau gerai žinomi Lenkijoje yra Vilniuje gyvenusi dailininkė Barbara Zofija Narembska-Dembska-Kozlovska (Barbara Zofia Narębska-Dębska-Kozłowska) ir jos tėvas, Vilniaus vyriausiasis architektas (1928–1939 m.) Stefanas Narembskis (Stefan Narębski).
Pasidomėti šių (ne)žinomų kūrėjų gyvenimo istorija ir kūryba paskatino byloje atsitiktinai rasti piešiniai. Tikimės, kad Lietuvos ypatingojo archyvo parengtas virtualus pasakojimas apie juos, iliustruotas sovietiniame lageryje pieštais unikaliais būsimos žinomos lenkų dailininkės piešiniais, daugeliui vilniečių gerai pažįstamų jos tėvo projektuotų pastatų nuotraukomis, brutalias sovietines represijas atspindinčiais dokumentais primins nepelnytai užmirštus Vilniaus kultūros istorijos puslapius.
Pasakojimą paskaityti ir iliustracijas pažiūrėti galima Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje: https://bit.ly/4jB0by0
