Neatrastas Vilnius

(Ne)atrastas Vilnius: Žydų biblioteka – apleista meno mokykla – partizanų slėptuvė

Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas Žemaitijos g. 4 (anksčiau Strašiūnų gatvė Nr. 6), Vilniuje, reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje.

Nors Kultūros vertybių registre įvardijamas kaip Vilniaus žydų kultūros įstaigų pastatas, šio paveldo objekto ištakos yra įvairiatautės. XIV a. toje vietoje jau buvo suformuotas ir apstatytas sklypas, kurį valdė Vilniaus seniūnas ir vokiečių bendrijos vyresnysis Hanulas. 1392 m. valda padovanota vienuoliams pranciškonams. 1722 m. rašytiniuose šaltiniuose minimi Kazimieras ir Morta Paškevičiai. 1808 m. Vilniaus miesto plane pažymėta posesija, kurią sudarė 3 namai: 2 mūriniai ir 1 medinis. Apie 1864-uosius metus gatvių, namų ir savininkų sąrašuose posesija Nr. 1571 priskiriama savininkei Zeldai Arijavai, o dar po 19 metų oficialiuose dokumentuose 2 aukštų mūrinis namas su kieme esančiais ūkiniais pastatais figūruoja kaip žydų religinės valdybos reikmėms naudojamas, nors ir priklausantis tai pačiai savininkei. XIX a. pab. carinės Vilniaus dūmos leidimu sklypas pritaikomas ir prekybai – įrengiami sandėliai ir prekystalis. Po architekto A. Parčevskio kapitalinės rekonstrukcijos ir 1927 m. įvestų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, pastato funkcijos susiejamos su kultūrine–visuomenine veikla.

Vilniaus senamiestyje, kaip ir daugelyje kitų nacistinės Vokietijos okupuotų miestų, 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas žydų getas. Tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų, per visą geto gyvenimo laikotarpį gete buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių.

 

Geto sukūrimo pradžioje buvo įkurtas pogrindinis judėjimas, kurio lyderiais tapo prieškario jaunimo judėjimo vadovai. Galiausiai pogrindinis judėjimas peraugo į ginkluotą pasipriešinimą. Tad slėptuvės istorija prasideda nuo Iciko Vitenbergo (komunistinės jaunimo organizacijos pirmininkas), 1942 metų sausio 21 dieną įkūrusio vieną iš dviejų didžiajame gete veikusių partizanų organizacijų – pasipriešinimo organizaciją JPO (Fareynegte Partizaner Organizatsyje – Jungtinė partizanų organizacija). Ši organizacija, turėjusi apie 350 karių, agitavo gyventojus organizuotis ir priešintis nacistams. Organizacija bendradarbiavo ne tik su lietuvių partizanais, bet ir su kita žydų partizanų organizacija – Jochelio Šeinboimo grupe „Dror“ (Kova), turėjusia 200 karių, siekusia ne kiek sukilti, kiek pabėgti iš Vilniaus, prisijungiant prie raudonųjų partizanų, besislapstančių miške. Abi šios grupės ruošė savo kovotojus, po visą Vilnių ieškojo ginklų ir sprogmenų, besidalindamos tarpusavyje informacija ir patirtimi. Apleista mokykla, šiems žydų partizanams buvo žinoma gerai – tada ten buvo įsikūręs vienas iš svarbiausių žydų bendruomenės centrų. 

Nuotr.: VilniusGo.lt

Nuo 1910 iki 1943 m. vasaros pabaigos apleistos meno mokyklos pastate veikė viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka su 45 tūkst. knygų fondu, gyventoju vadinta tiesiog Kultūros namais. Karo metais biblioteka tapo savotišku daugiafunkciu centru, kadangi šalia bibliotekos veikė skaitykla, archyvas, statistikos biuras, mokslininkų kabinetai, muziejus, paštas ir kitos organizacijos. Vidiniame bibliotekos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kur vykdavo krepšinio, tinklinio, bokso ir lengvosios atletikos varžybos, dalyje dabartinės menų mokyklos patalpų – pirtis.

1945 m. istorinis pastatas remontuotas pritaikant Vilniaus žydų muziejui, 1950 m. – bibliotekininkystės technikumui, o vėliau ir Vilniaus Kultūros mokyklos patalpoms.

 

Buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau ─ Vilniaus geto biblioteka šiuo metu yra nenaudojamas, jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas  gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomos Holokausto aukų vardai ir pavardės.

Kai kurie istorikai mano, kad žydiškų bibliotekų istorija Lietuvoje siekia dar XVI a., kai besikuriant pirmosioms sinagogoms prie jų galėjo būti įsteigiamos nedidelės tikintiesiems skirtos bibliotekėlės. Tačiau dokumentais grįsti pėdsakai veda mus į kiek vėlesnę, XVIII a. epochą. Kaip rodo 1748 m. Bonifacijaus Jachimovičiaus sudarytas per miesto gaisrą sudegusių pastatų sąrašas, būtent šiame amžiuje Vilniuje būta pastato, skirto knygoms hebrajų kalba. Europoje vis labiau plintančios Apšvietos idėjos neaplenkė Vilniaus žydų kultūrinio elito gyvenimo – išsilavinę, o ypač mokslu užsiimantys žmonės savo namuose kaupė vertingas asmenines bibliotekas, kurios dažniausiai buvo privačios, taigi prieinamos tik nedaugeliui.

Žydų viešosios bibliotekos Vilniuje istorinė tradicija siekia XIX a. pabaigą, kai žydų tautybės bibliofilas ir mecenatas Matas Strašūnas (1817-1885) testamentu padovanojo visą savo asmeninę biblioteką pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. 1892 m. pradėjusios veikti viešosios bibliotekos knygų kolekciją sudarė apie 7 tūkst. leidinių hebrajų bei kitomis kalbomis, ji buvo nuolat pildoma kitų žydų mokslininkų bei knygų mylėtojų dovanojamomis knygomis ir asmeninėmis bibliotekomis. Biblioteka sėkmingai veikė tik iki Antrojo pasaulinio karo, per kurį nukentėjo jos pastatas, o į užsienį išvežta didesnė dalis knygų. 2010 m. privataus kolekcininko, pono Wymano Brento iniciatyva pradėta svarstyti galimybė jo dovanojamos kolekcijos, sudarytos iš daugiau kaip 5 tūkst. žydų kultūros, meno, istorijos, religijos ir kitos tematikos knygų, pagrindu atkurti žydų viešosios bibliotekos tradiciją Vilniuje.

 

Vilniaus žydų viešoji biblioteka įsteigta kaip Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekos struktūrinis padalinys. Bibliotekos veiklai buvo perduotos patalpos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 24. 2011 m. spalio 5 d. ponas W. Brentas pasirašė savo dokumentų kolekcijos dovanojimo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai aktą. Tų pačių metų gruodžio 16 d. biblioteka buvo iškilmingai atidaryta. Pagrindinis bibliotekos tikslas – užtikrinti visuomenei atvirą ir patogią prieigą prie žydų autorių kūrybos ir literatūros apie aktualią ir istorinę žydų kultūrą. Biblioteka, vykdydama pagrindines savo funkcijas, taip pat siekia atskleisti žydų kultūros įnašą Lietuvos kultūrinėje, akademinėje ir socialinėje pažangoje.

Informaciją parengė: VilniusGO.lt 

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su daugiau nei 500 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė neapsiriboja tik gerai žinomomis vietomis, bet supažindina ir su kitais ne mažiau svarbiais, tačiau mažiau žinomais objektais, esančiais toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  galite atsisiųsti iš Google Play ir AppStore.

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
6 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button