XVI a. dabartinėje Žvėryno teritorijoje yra buvęs žymaus magnato Ivano Saltono dvaras. Vakarinė, mišku apaugusi šios teritorijos dalis nuo XVI a. iki XIX a. vidurio Žvėryno teritorija priklausė LDK didikams Radviloms. XVI a. Žvėrynas pirmą kartą paminimas Radvilų rašytiniuose dokumentuose. Ši vietovė buvo vadinama Žvėrynu, kadangi čia esančiame miške buvo specialiai medžioklei laikomi žvėrys. Storų medinių rąstų apjuostame pušyne Radvilos buvo įkūrę medžioklės rezervatą, laikė stumbrus, briedžius, stirnas, lapes ir kitus žvėris.
Žvėryne yra dar nuo Radvilų laikų išlikęs vandens malūnas. Šis malūnas pastatytas ir tvenkiniai iškasti XVI a., vandeniu sistemą aprūpino Šaltuonos upelis ir nuo aplinkinių kalvų tekantys šaltiniai. Istoriniai šaltiniai byloja, kad XVII a. kaimyninių Saltoniškių valstiečiai kasmet eidavo taisyti užtvankų. 1830 m. Vilniaus miesto plane buvo pažymėti du malūnai: „prancūziškasis“ – dabartinės Latvių gatvės gale, kitas – tarp dviejų tvenkinių, dabartinio tilto vietoje. Kada išnyko toliau nuo Neries buvęs malūnas ir jo vietoje pastatytas tiltas, nežinoma. XVIII a. dokumentuose minimi mūriniai pastatai su žydų bravoru ir šalia esančiais tvenkiniais. Vėliau malūnas priklausė turtingų rusų Pimonovų šeimai. Seniausia gatvė Žvėryne – dabartinė Latvių. Tai buvo kelias į Žvėryno malūną, kuris nuo Žaliojo tilto driekėsi palei Nerį dabartine Upės gatve. XIX a. pabaigoje malūne buvo pastatytas garo katilas, jį vadindavo „prancūziškuoju“.
Dar XX a. viduryje žmonės iš Karoliniškių, Viršuliškių ir kitų aplinkinių kaimų akmenimis grįstu keliu nusileisdavo žemyn ir važiuodavo į Žvėryno malūną malti grūdus. Tada jį vadino malūnu Karolinkoje. Žvėryno vandens malūnas, varomas elektra, dar veikė ir po Pirmojo pasaulinio karo.
Vėliau malūno pastate buvo kruopų fabrikas. Iki šių dienų išlikęs su dideliais pakitimais vienas malūnas. Ypač daug pertvarkymų yra šio pastato viduje. Dabar čia įrengti modernūs gyvenamieji butai, o namo išvaizda primena malūną. Pasikeitęs ir tvenkinių dydis bei konfigūracija. Žvėryno malūno tvenkiniai 1986 m. buvo paskelbti vietinės reikšmės gamtos paminklais.
Informaciją parengė: VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su daugiau nei 500 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė neapsiriboja tik gerai žinomomis vietomis, bet supažindina ir su kitais ne mažiau svarbiais, tačiau mažiau žinomais objektais, esančiais toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ galite atsisiųsti iš Google Play ir AppStore.
