MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Neatrastas Vilnius

(Ne)atrastas Vilnius: XIX a. mergaičių gimnazija

1860 m. Vilniuje, Kaune ir Gardine Rusijos valdžios iniciatyva įsteigtos mergaičių gimnazijos. Tačiau kitaip, nei centrinėse gubernijose, čia nebuvo įteisintos globėjų tarybos, todėl vietinės bendruomenės atstovai negalėjo nustatyti mergaičių auklėjimo ir mokymo krypčių, formuoti pedagogų personalo. Mokinių skaičius gimnazijose buvo labai mažas.

1860 m. sausio 9-ąją buvo įsteigta pirmoji gubernijoje Vilniaus mergaičių gimnazija, kurioje iš pradžių mokėsi per 160 moksleivių, vėliau – beveik 500. Kilmingųjų rusų administracijos šeimų dukterims ugdyti pritaikytose vizitiečių vienuolyno patalpose 1869 m. pradėjo veikti Aukštoji Marijos moterų mokykla. Pavadinimas susietas su imperatorienės Marijos Fiodorovnos XIX a. pirmajame ketvirtyje pradėta veikla – gailestingumo įstaigų organizavimu ir išlaikymu. Mokslas gimnazijoje trukdavo 8 metus, paskutinė klasė buvo pedagoginė. Netrukus šiai mokymo įstaigai Gedimino (tada Georgijaus) prospekte buvo pastatyti erdvūs rūmai. Tai dabartinės Muzikos ir teatro akademijos pastatas (Gedimino pr. 42) Gimnazija buvo statoma sklype priešais Lukiškių aikštę šalia neseniai, 1897 metais, užbaigtų Teismų rūmų. Projektas 1900 m. buvo patvirtintas Peterburge. Manoma, kad ir jo autorius yra iš ten. Didelis trijų aukštų pastatas pasižymi reprezentatyvumu. Jo pailgas tūris driekiasi palei gatvę, o kiemo pusėje prie jo pristatyti du stačiakampiai korpusai.

Pagrindinio fasado centre yra nedidelė iškiša su arkiniais trečiojo aukšto langais, stambiai rustuotomis tarplangių mentėmis. Iškišą viršuje vainikuoja frizo juosta, kurioje buvo įrašas su mokyklos pavadinimu, ir karnizas su dantukais. Fasade pabrėžtas horizontalumas: lygus cokolis, išilgai rustuota pirmojo aukšto siena, plati tarpaukščio juosta. Vidaus patalpos pasižymi erdvumu: platūs cilindriniais skliautais dengti koridoriai, erdvios laiptinės. Jos įrengtos pastato galuose, kad būtų patogu pasiekti patalpas rizalituose. Mokymo patalpos išdėstytos išorinėje pastato pusėje, koridoriai – į kiemą. Trečiajame aukšte, iškišoje, yra puiki didelė salė, kuri užima visą pastato plotį. Ją iš abiejų šonų apšviečia aukšti arkiniai langai, lubos puoštos geometrinio ornamento lipdinių juosta, plafono rozetę supa lapų kompozicija.

Pirmojo pasaulinio karo metais naujas puikiai įrengtas mokyklos patalpas vokiečiai panaudojo karo ligoninei. Su šio pastato istorija yra susijusi ir Vytauto Didžiojo gimnazijos praeitis. 1915 m. rugsėjį Vilniuje buvo įkurta gimnazijai pradžią davusi „Ryto” draugijai priklausiusi mokymo įstaiga 1918 m. pabaigoje įsikūrusi Lietuvos švietimo ministerija gimnazijai suteikė Pirmosios Vilniaus vyrų gimnazijos vardą ir paskyrė jai buvusias rusų mergaičių mokyklos patalpas Gedimino prospekte. V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybėje švietimo komisaro pareigas ėjo gimnazijos direktoriaus Mykolo Biržiškos brolis Vaclovas. Jis pasirūpino, kad lietuviška gimnazija išliktų užimamose patalpose. 1919 m. balandžio mūšiuose, kai J. Pilsudskio Lenkijos legionai užėmė Vilnių, rūmai mažai nukentėjo: bomba pramušė tik salės kampą kiemo pusėje.

1921 m. rugpjūčio 22 d. pedagogų tarybos sprendimu ji buvo pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija. Tačiau po mėnesio – spalio 1-ąją – gimnaziją apsupo lenkų policijos būrys ir lietuviška mokykla buvo išmesta į gatvę: išvaryti tuo metu pastate buvę mokytojai ir moksleiviai, į kiemą išmestas visas inventorius. Po poros dienų be patalpų likusią gimnaziją priglaudė žydai, leidę popietinėmis valandomis naudotis jų gimnazijos klasėmis Arklių gatvėje. Vietoje lietuviškos gimnazijos į pastatą buvo įkeltos dvi lenkiškos mokyklos: J. Lelevelio vardu pavadinta vyrų gimnazija ir kiek vėliau rūmuose įkurta E. Ožeškienės mergaičių gimnazija.

1945 metais rūmuose buvo įkurta Vilniaus konservatorija. Po ketverių metų Vilniaus ir Kauno konservatorijos buvo sujungtos ir įsteigta LTSR valstybinė konservatorija, kuri atgavus Nepriklausomybę tapo Lietuvos muzikos akademija. Po dvejų metų jos pavadinimą papildė žodis „teatras”. Balkonas, kurio anksčiau nebuvo, buvo prilipdytas XX a. 5-ajame dešimtmetyje.

Informaciją parengė: VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

Neatrastas Vilnius: Ribiškių pėsčiųjų trasa/pažintinis takas

VilniusGo.lt

Neatrastas Vilnius: Tibeto skveras

VilniusGo.lt

Neatrastas Vilnius: Mineralų muziejus

VilniusGo.lt

Neatrastas Vilnius: Trinapolis – Trinitorių vienuolynas (bažnyčia)

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: Zalkindo prekybos centras

VilniusGo.lt

(Ne)atrastas Vilnius: Kino teatras „Helios“

VilniusGo.lt

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika