Neatrastas Vilnius

(Ne)atrastas Vilnius: Vokės upė ir jos slėnis

Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis – pasroviui ir prieš srovę.

Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio-Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ežere. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų kaimo nedidelis – 30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta 48 m Šio ruožo nuolydis – 2,5 m/km. Pačiame žemupyje, nuo 9 km iki ž., nuolydis padidėja iki 3,4 m/km. Čia vyksta vandens turizmo technikos varžybos (slalomas). Išskyrus trijų jėgainių užtvankas ir stiprią srovę akmeningame žemupio bare, daugiau kliūčių nėra. Upės vaga pakankamai gili (0,5-1,5 m) ir plati (6-15 m).

Apie 1930 metus, ties Žagarine buvo iškastas Merkio – Vokės (L-3) kanalas, ir Merkio aukštupio nuotėkis per Papio ežerą nukreiptas į Vokę, kurios vandenį naudojo tais pat metais pastatyta Grigiškių popieriaus fabriko HE. Vandens kiekį reguliavo dvi skydinės užtvankos: viena Merkyje, kita – už 30 metrų, kanalo pradžioje. Karo metu užtvankos buvo išgriautos. Griuvėsiai patvenkė Merkį. 7 metų stebėjimo duomenimis Merkio-Vokės kanalo debitas – 3,08 m3/s. Tiek padidėja Vokės debitas ir tiek pat sumažėja Merkio debitas žemiau Žagarinės. Merkio-Vokės kanalo pl. –  9-12 m., gl. – 1,0-2,0 m., krantai – 1,5-2 m aukščio, apaugę juodalksniais. Kanalas iškastas per Baltosios Vokės pelkę (F-4099 ha). Pelkės durpynas pradėtas eksploatuoti pokario metais.

 
Nuotr.: VilniusGo.lt

Dešinėje kanalo pakrantėje, išretintame Rūdninkų girios plote, prie Žagarinės kaimo įsikūręs durpininkų miestelis Baltoji Vokė. Kairėje pakrantėje išeksploatuotas durpynas rekultivuojamas – įrengiami žuvų auginimo tvenkiniai.

Vokės žemupyje ties Grigiškėmis ir Mūrine Voke yra 1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu įsteigtas Vokės hidrografinis draustinis. Vertingiausias kultūrinio kraštovaizdžio objektas yra hidrotechnikos paminklas– Vokės reguliuojanti užtvanka, prieškariu nukreipdavusi vandenį į kanalą, kuriuo jis patekdavo į akveduką, tiekdavusį vandenį Grigiškių popieriaus fabrikui.

Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGO.lt

 

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
13 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Arvydas Norkūnas
Arvydas Norkūnas
10 mėnesius

Vaizdingas ta Vokės žemupys. Vaikystėje apstu buvo joje kilbukų ir kitų žuvų, šakočius iš keptų kilbukų senelė darydavo. Šiandieną su žuvimi Vokėje striuka, reikėtų, pvz. apleistą mažų žuvivaisos tvenkinių sistemėlę prie geležinkelio ties Lentvariu pritaikyti Vokės žuvivaisai tvarkyti. Žaliesiems Europoje karaliaujant verta pamąstyti ir apie lašišų gražinimo į Merkio aukštupį Vokės keliu reikalus, apie tai esu rašęs straipsnyje “Kurkime žvejybos rojų Vilniuje” žurnale “Žvejys ir žuvis”.

Back to top button