XVIII a. atvykstančius į Vilnių pasitikdavo Baltieji stulpai – miesto ribožekliai, ant kurių viršaus puikavosi Vyčiai. Caro valdžia Vyčius buvo pakeitusi ereliais, o sovietiniais laikais stulpai tiesiog buvo nugriauti, Liepkalnio gatvėje pasiliko tik senas muitinės pastatas. 1799—1800 m. čia įrengtas (kaip ir prie kitų kelių) Vilniaus įgulos sargybos postas, skirtas kontroliuoti atvykstančius į miestą. Iš pradžių sargybinė buvo medinė, turėjo didelę krosnį ir dūmtraukį virš čerpėmis dengto stogo. Pusės sienos aukščio pertvara skyrė karininko kambarį nuo bendrosios patalpos. Abipus gatvės buvo užkardos stulpai. 1801 m. kariuomenė sargybine nesinaudojo; ji buvo perduota magistratui ir išnuomota F. Kosobudskiui. Vėliau joje įrengtas vartų ir grindinio bei akcizo mokesčių rinkimo punktas. 1817 m. sargybinę vėl perėmė Vilniaus įgula ir naudojo sargybos reikalams. 1819 m. medinės sargybinės vietoje prie kelio į Medininkus ir Minską pastatyta mūrinė. Sąmatą sudarė gubernijos architektas Žozefas Pusjė (Poussier). Manoma, jog jis parengė ir projektą, pagal A. Zacharovo valstybinių ir karinių pastatų pastatų 1803 m. pavyzdžius.

Fasadų architektūrinis sprendimas – klasicizmo stilistikos. Pagrindinis (iš Liepkalnio gatvės pusės) fasadas būdingų klasicizmui griežtų formų. Antablementą su aukštu, laiptuotu parapetu, imituojančiu frontoną, laiko 4 stačiakampiai stulpai ir 6 dorėninės kolonos. Virš antablemento yra pusapskritis langas. Pagrindinį ir šoninius fasadus juosia dantytas pastogės karnizas. Stogo šlaituose yra liukarnos su pusapskričiais (kaip pagrindiniame fasade) langais. Pastatas vienaukštis, su prie šiaurės rytinio fasado įrengta laiptine mansarda, stačiakampio plano (11,9×14,0 m). Be mansardos turi dvi patalpas. Sienos plytų mūro, tinkuotos, pamatai akmens mūro, stogas dengtas skarda. Prie sargybinės buvo platforma sargybiniams išrikiuoti, medinė būdelė. Per 1838 m. remontą buvo paaukštintas lėkštas lentomis dengtas stogas; pakito frontono forma. 1842 m. prie sargybinės pastatyti du nauji mūriniai stulpai su Rygoje nukaltais imperijos herbais viršuje. Dabar sargybinę iš šiaurės ir rytų supa aukščiau stovintys nauji penkiaaukščiai namai.

1857 m. caro įsakymu sargybinės prie įvažiavimų į miestus panaikintos. 1868 m. varžytynėse pastatą nusipirko R. Tyzenhauzas ir išnuomojo pirkliui Grodzenskiui. Po I pasaulinio karo sargybinė buvo apirusi, be stogo. 1932 m. pastatą nusipirko Andrius Gudanis, perdengė stogą, suremontavo ir pritaikė butams. Čia buvo įrengta riestainių kepykla. Po II pasaulinio karo dalis patalpų buvo nuomojama vilnų karšyklai. Paskui buvo individualus gyvenamasis namas.

Dar viena pagal tą patį projektą Vilniuje pastatyta sargybinė išliko J. Basanavičiaus ir Muitinės gatvių sankryžoje.

Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

29 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist