Neatrastas Vilnius

(Ne)atrastas Vilnius: Vileišių rūmai

Vileišių rūmų ansamblis susideda iš rūmų, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir tvoros su vartais. Užima apie 0,46 ha. 1904 – 1906 m. ansamblį pastatydino inžinierius, visuomenės ir kultūros veikėjas Petras Vileišis. Projekto autorius inžinierius Augustas Kleinas. Statybą prižiūrėjo pats Vileišis. Per Pirmąjį pasaulinį karą, Vileišiui išsikėlus į Kaukazą, ir vėliau po Vileišio mirties (1926), ansamblį prižiūrėjo jį paveldėjusi Vileišio duktė Elena Vileišytė-Jaloveckienė. 1931 m. persikeldama į Varšuvą, ji ansamblį pardavė Lietuvių mokslo ir švietimo „Ryto“ draugijoms, 1932 – 1938 m. čia veikė Lietuvių mokslo draugija. Nuo 1941 m. priklausė LSSR Mokslų akademijai.

Rūmai yra dviaukščiai su pusrūsiu ir mansarda. Planas beveik kvadratinis. Rūmai plytiniai, perdangos gelžbetoninės. Akmenys pamatams atvežti iš Suomijos. Stogas su trimis kupolais: šoniniai aukštesni, su dekoratyviniais bokšteliais, vidurinis žemesnis, paplokščias. Dengtas žvynine skarda, 1956 m. ji kai kur pakeista lygia cinkuota skarda. Tarp kupolų yra dekoratyvūs metaliniai kaminai. Pagrindinis fasadas orientuotas į Antakalnio gatvę. Jo iškyšos šonuose yra piliastrai, turintys sudėtinio orderio kapitelius. Interjeras puošnus su modernui būdingais elementais. Laiptų turėklais neobarokiniai. Viduje yra 13 olandiškų krosnių, lubas puošia lipdiniai. Išlikęs sietynas buvo pagamintas iš plieno ir fajanso P. Vileišio metalo dirbinių įmonėje „Vilija“, kaip ir neobarokiniais ornamentais papuošti vartai.

Gyvenamojo namo antrame aukšte 1907 m. sausio 9 d. vyko pirmoji lietuvių dailės paroda, kurią organizavo Antanas Žmuidzinavičius, Petras Rimša, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, atidarymo ceremonijoje kalbėjo Jonas Basanavičius, name veikė spaustuvė, kur buvo spausdinamos „Vilniaus žinios“, 1945 – 1963 m. čia buvo Istorijos institutas, nuo 1963 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, kuriam priklausė turtingas portretų rinkinys, iš kurių seniausi – Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus ir Adomo Mickevičiaus. Pastatai 2004 -2007 m. restauruoti pagal architektų Aušros ir Antano Gvildžių projektą.

 

Vienas rūmų pastatų po restauracijos virto milžiniška saugykla. Joje saugoma dešimtys tūkstančių lietuvių liaudies dainų, pasakų, įvairiausių padavimų. Kai kuriai archyvų medžiagai – net keli šimtmečiai

Vileišių rūmai – pirmoji lietuvių tautinio judėjimo rezidencija Vilniuje, atminties vieta.

Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGO.lt

 

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button