Neatrastas Vilnius

Neatrastas Vilnius: „Viktorijos“ namas

XIV-XV a. ši posesija priklausė stačiatikių metropolito jurisdikcijai. 1559 metais sudegus dviems cerkvėms, šioje teritorijoje miestiečiai pradėjo statyti mūrinius namus. „Viktorijos“ namas – baroko laikų pastatas. Įvažiavimas į kiemą iš Pilies gatvės. Namo sklypas primena lygiašonę trapeciją. Po šiauriniu ir pietiniu korpusais erdvūs renesansiniai rūsiai, kurie, kaip ir įvažiavimas ir dauguma pirmo aukšto patalpų su cilindriniais skliautais, keletas pietrytinės dalies patalpų su kryžminiais skliautais. Antro aukšto perdangos medinės. Pamatai akmenų ir plytų, sienos plytų mūro, tinkuotos, stogai dengti čerpėmis. Pagrindiniame fasade dominuoja buvusi keturkampė, vėliau apačioje praplatinta įvažiavimo anga. Pirmojo aukšto kairioji pusė turi modernui būdingą keraminių plytelių apdailą; tos dalies langai nusklembtais viršutiniais kampais. Kiti langai stačiakampiai, pirmo aukšto – vitrininiai, antro – kiek mažesni, išdėstyti nevienodais tarpais. Yra du stoglangiai su frontonėliais. Kiemo fasadai abiejuose aukštuose turi atviras arkas.
Nuotr.: VilniusGo.lt
XVI a. dabartinio namo vietoje stovėjo mediniai ir mūriniai pastatai. Juos sunaikino 1610 metų gaisras. Vėliau sklypą įsigijo J. Velička, dalį nusipirkęs, dalį gavęs dovanų iš Kristijono Radvilos. Iki 1617 metų sklype stovėjęs namas tris kartus degė, o ypač nukentėjo po 1748 metų gaisro. Po XVIII a. rekonstrukcijos įgavo tūrius, išlikusius iki šiol. 1750 – 1756 metais priklausė miestiečiams Lechavičiams. XIX a. pradžioje čia veikė filaretų draugija (1820 -1823 metais), Adomo Mickevičiaus, Tomo Zano ir kitų draugijos narių lankoma kavinė „Viktorija“ ir dvi vyninės. 1887 metais namą įsigijo Alfredo Römerio dėdės Severino žmona Anelė Burbaitė-Römerienė (†1891). Pastaroji 1888 m. jį užrašė dukteriai Marijai Antaninai Viktorijai Römerytei (1847–1939), kuriai pastatas priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. 1888 m. šiame name veikė kavinė „Paryžius“. Romerių laikais pagal architekto Kipriano Maculevičiaus projektą kiemo vakarinėje dalyje įrengta nauja laiptinė. 1911 metais pagal architekto Antono Filipovičiaus-Duboviko projektą pakeistas pagrindinis fasadas; pirmojo aukšto langai padidinti, perdirbtos durys. Nuo 1944 metų namas priklausė Dailės fondui. Veikė meno dirbtuvės, kur dirbo Stasys Krasauskas, Arvydas Každailis, Marija Teresė Rožanskaitė ir kiti menininkai. Dabar namas gyvenamas, veikia optikos. Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGO.lt Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
1 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button