Didelis sklypas nuo dabartinės Pylimo iki Algirdo g. 1770 m. priklausė Konstancijai Pliaterytei-Hilzenienei. Po 1831 m. sukilimo Pliaterių sklypas konfiskuotas ir parduotas iš varžytinių. 1868 m. ją nusipirko Hanoverio pilietis sodininkas Georgas Frydrichas Vėberis. Po jo mirties, turtą paveldėjo žmona Šarlotė, vėliau ištekėjusi už sodininko Hermano Kepės. Drėgnoje šaltiniuotoje vietoje jis užveisė ir puoselėjo sodą, pastatė kelias oranžerijas, ledainę, 1 ir 2 aukštų namus. Kai XIX a. pab. buvo tiesiama dabartinė Mindaugo g., abu namai atsidūrė gatvės viduryje ir buvo nugriauti. 1900 m. H. ir Š. Kepės gavo leidimą statytis vieno aukšto mūrinį namą su rūsiais.
Neobaroko stiliaus namo architektas buvo Vladislovas Stipulkovskis. Namas yra apie 30 m atitrauktas nuo gatvės. Valdos išplanavimas priminė užmiesčio dvarelį: namą supo parkas, į kurį terasomis atsivėrė visi fasadai. Prie pietinio šono priglausta oranžerija. Namo fasadai užpildyti iškilaus reljefo barokiniu dekoru. Pagrindinis fasadas turi dekoratyvinę iškišą – priebutį su bokšteliu, kurio frontone įkomponuotas herbinis kartušas su šeimos herbu.
1940 m. nacionalizavus turtą, name įrengtas vaikų darželis.Jį įrenginėjant išgriautos puošnios krosnys, uždažyta interjero tapyba. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas atiteko Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygardai, kuri čia taip pat įsteigė vaikų darželį.
1979 m. pastatas restauruotas. Atidengta sieninė tapyba, restauruoti išlikę reljefai ir vienintelė išlikusi krosnis. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastate įsikūrė Baltarusijos Respublikos ambasada. Vėliau namas atiteko ambasadoriaus rezidencijai.
Informaciją parengė: VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
