(Ne)atrastas Vilnius: Kazbėjų tiltas per Vokės upę

Kazbėjai (Chazbiejewicze) – Vilniaus rajono rėžinis gatvinis kaimas, kurį 1628-1631 m. paminėjo totorių kilmės didikas, Ašmenos žemės raštininkas Jonas Kirdiejus. Iš šio kaimo kelias vedė į Gardino plentą, prie kurio buvo kelios karčemos.

Kazbėjų tiltas per Vokę pastatytas XX a. ketvirtame dešimtmetyje (spėjama, kad apie 1935 m.), jį pagamino Lenkijos bendrovė „Spółka akcyjna wielkich piecach i Zakładów Ostrowieckich“. Tilto erdvinė struktūra – vieno tarpatramio santvarinis tiltas, konstrukcijos elementai: ramtų pamatai, betoninės krantinės atramos, plieninė kniedyta perdanga. Lygiai tokios pačios santvaros yra panaudotos Naujojoje Vilnioje esančiam tiltui per Vilnią (Šiaurės g.). Dar vienas analogiškas (tik keturių tarpatramių tiltas) yra senasis Nemenčinės tiltas. Abu šie šiltai turi asfaltbetonio dangą, o Kazbėjų tiltas yra unikalus tuo, kad iki šiol išlaikęs medinę perdangą.

1941 m. birželio 23 d. nacistinės Vokietijos pajėgų supama Sovietų Sąjungos kariuomenė, senuoju Gardino plentu, traukėsi miesto link. Ties Kazbėjų tiltu per Vokės upę, nacistinės Vokietijos kariuomenei pašovus Sovietų Sąjungos tanką T-34, deganti mašina atsitrenkė į tilto konstrukciją. Į pirmą atsitrenkė antras, lengvasis tankas BT-7. Žuvę Sovietų Sąjungos kariuomenės tankistai, vietinių gyventojų liudijimu, palaidoti greta tilto. Spėjama, kad šalia tilto stovintis kryžius, aptvertas eaukšta metaline tvorele, žymi jų palaidojimo vietą, kurią iki šiol prižiūri gyventojai.

2018 m. avarinės būklės tiltas turėjo būti uždarytas ir pradėtas demontuoti, tačiau gyventojai aktyviai sureagavo, susirinko prie tilto ir neleido darbuotojams imtis darbų. Kultūros paveldo departamento, nekilnojamojo kultūros vertinimo taryba, svarstė Kazbėjų tilto atvejį ir suteikė jam teisinę apsaugą. Tiltui nustatytas architektūrinis, inžinerinis, istorinis ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdis bei priskirtas regioninio reikšmingumo lygmuo.

Informaciją parengė: VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.