„Entafarmos“ didmeninės vaistų prekybos įmonėje įsikūręs privatus Farmacijos muziejus, vienintelis Vilniaus krašte. Eksponatus pradėjo rinkti Romualdas Endriukaitis Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, ilgus metus dirbę Kidulių miestelio vaistinės vedėju. Į Vilnių perkelta 1992 metais Šakiuose pradėta kurti ekspozicija tapo atskiru muziejumi ir dabar yra išaugusi beveik 10 kartų – iki daugiau nei 2 000 eksponatų, kurie atskleidžia vaistininkystės istoriją. Šiuo metu muziejų prižiūri Romualdo Endriukaičio sūnaus Tauras Endriukatis, didžiausios Baltijos šalyse farmacinės logistikos paslaugų bendrovės „Entafarma“ direktorius.
Muziejuje įvairiausių formų, dydžių ir spalvų buteliai ir buteliukai, tušti ir su vaistų likučiais. Vienas butelaičių su susiaurintu iš vidaus kakleliu ir 80 proc. acto esencijos etikete – susiaurinti butelaičių kakleliai buvo paversti lašintuvais, per kuriuos sunkiai ištekėdavo skystis, ir tai išgelbėdavo merginas, nusivylusias meile, nuo savižudybės. Unikaliausias – rastas Lietuvoje palaidoto Napoleono laikų kareivio drabužiuose, nedidelis buteliukas su anyžinio skysčio likučiais, kuriam daugiau nei 200 metų.
Bene didžiausią ekspozicijos dalį sudaro įvairiausios knygos ir žurnalai. Muziejuje yra 1880 metų (ir 1910 metų) leidimo carinės Rusijos „Farmakopėja”, kuriomis Lietuvoje naudotasi, kai ji buvo carinės Rusijos sudėtyje. Čia aprašoma įvairiausių cheminių ir augalinių medžiagų išvaizda, savybės, kvapas, skonis ir panašiai. Tokios knygos leidžiamos ir dabar. 1902 m. „Daktariška knyga“, kurioje surašyta, kaip gydyti įvairias ligas: apopleksiją, ausis, kaip prižiūrėti gimdyvę ir t. t. Čia rašoma ir apie „sarmatlyvąjį sąnarį“ (vyrų lyties organą) bei jo gydymą. Iš to meto leidinių galima spėti, kad nemažas dėmesys buvo skiriamas ligų profilaktikai – tai liudija 1933 m. išleista knyga „Kaip apsisaugoti ligų“. 1928 m. knyga byloja, jog gydymas homeopatiniais vaistais buvo taikomas ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams.
Muziejuje – gausi etikečių ir signatūrų kolekcija (signatūros būdavo tvirtinamos prie vaistų buteliukų), atkeliavusi iš tuo metu garsios M. Bregauskio vaistinės Jurbarke.
Vertingiausias muziejaus eksponatas – XVII amžiuje JAV pagamintas malūnėlis vaistažolėms, sėkloms ar vaisiams smulkinti. Yra ir senovinė žalvarinė keptuvė, kurioje buvo spraginamos vaistažolių sėklos, stovi eterinių aliejų distiliatorius, puodas vaistažolių nuovirams virti, prietaisas „korkiniam“ kamščiui suminkštinti ir stūmoklis jam įsprausti į butelio kaklelį. Receptų registravimo žurnalas, kuris pradėtas 1897 metais, įrašai padaryti rusų kalba. Vaistų registravimo žurnalai nuo tų laikų buvo privalomi iki mūsų amžiaus, jų atsisakyta palyginti neseniai. Yra ir vaistinės skolų knyga, o įvairių sąskaitų likučiai rodo, kad praėjusio amžiaus pradžios vaistų gamintojai – Merkas, Knolis ir kt. – išliko iki šių dienų. Kolekcijoje yra ir vaistų, pagamintų viename pažangiausių tarpukario Lietuvos ir garsėjusio visose Baltijos šalyse „GerMaPo“ fabriko, kuris vėliau susprogo susikaupus rūsyje spirito garams.
Tęsdamas tėvo pradėtą darbą, T. Endriukaitis nuolat rūpinasi muziejaus plėtimu. Jis tikisi, kad tai padaryti jam geranoriškai padės kolegos, dovanodami pavienius senovinius vaistininkystės reikmenis, knygas ar kokius nors kitus su vaistininkyste susijusius daiktus.
Informaciją parengė:VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
