1495 metais Užupyje įkurtas Bernardinių vienuolynas – pirmas Lietuvoje katalikiškas moterų vienuolynas. Tuomet Užupis pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. XVII a. pirmoje pusėje seserų vienuolyne buvo keturiasdešimt, jos melstis eidavo į Bernardinų bažnyčioje įrengtą oratoriją kitapus upės, 1692 metais vienuolyną su bažnyčia sujungė galerija, per kurią patenkama tiesiai į bažnyčios pietinį bokštelį. 1765 metais pastatyta nauja mūrinė galerija, kurią sugriovė 1845 metais patvinusi Vilnia. Vienuolių pajamos buvo tik tikinčiųjų aukos ir naujų narių kraičiai. Vienuolynas savo pastato neturėjo – tik daug medinių namukų, 1808 metais pagal architekto K. Šildhauzo projektą pastatytas 132 metrų ilgio vienuolyno klasicistinis namas su 25 celėmis.
Abipus į kiemą vedančių namo vartų pirmame aukšte buvo po pasimatymų kambarį. Šias patalpas į vienuolės ir lankytojo dalis skyrė geležinės grotos. Išlikusioje ir suremontuotoje oficinoje buvo keturi kambariai ir valgomasis (I aukšte) bei nuomojami kambariai (II aukšte). 1864 metais caro valdžia vienuolyną likvidavo ir pastatus laikinai pavertė kareivinėmis. 1876 – 1915 metais savo reikmėms juos naudojo stačiatikių Šv. Dvasios brolija. Po Pirmojo pasaulinio karo ilgajame pastate įrengti butai valdininkams, tokią pat gyvenamąją paskirtį namas išlaikęs iki šiol. Oficina XX a. dešimtajame dešimtmetyje restauruota, joje įsikūrė Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedra. Užupio bernardinės gali būti vadinamos ir koletėmis, nes jos laikėsi Šv. Koletės sudarytos Šv. Pranciškaus Trečiojo ordino regulos versijos.
Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su daugiau nei 500 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė neapsiriboja tik gerai žinomomis vietomis, bet supažindina ir su kitais ne mažiau svarbiais, tačiau mažiau žinomais objektais, esančiais toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ galite atsisiųsti iš Google Play ir AppStore.
