Neatrastas Vilnius

Gedimino kalnas keletą šimtmečių buvo „sala“

Vilnia, miestiečių meiliai vadinama Vilnele, davė vardą Vilniaus miestui. Būtent Vilnios ir Neries santakoje kūrėsi Vilniaus pilių sistema ir ankstyvasis Vilniaus miestas. Vilniaus miesto teritorijoje Vilnia vingiuoja net 21 kilometrą, nuo Viktariškių iki santakos su Nerimi ties Gedimino kalnu. Tai labai vaizdinga, srauni, akmenuota ir vingiuota upė, tikras Vilniaus brangakmenis.

Sraunioji Vilnia – Vilniaus pramonės lopšys. Prie Vilnios nuo seno kūrėsi Vilniaus priemiesčiai ir tolimesnės gyvenvietės su malūnais ir dirbtuvėmis, fabrikais. Tai Sereikiškės, Užupis, Paplauja, Markučiai, Belmontas, Pučkoriai, Kučkuriškės, Rokantiškės, Naujoji Vilnia. Čia nuo seno buvo daug užtvankų, tvenkinių ir kanalų. Iki šių dienų išliko Kučkuriškių (Rokantiškių) ir Belmonto (įrengtas Vilnios senvagėje) tvenkiniai, Belmonto malūno užtvanka ir kanalas.

Vilnios vaga Vilniaus miesto teritorijoje gerokai pakeista įrengiant Vilniaus pilių gynybinę sistemą, malūnus bei dirbtuves. Ypač pakeista upės vaga ties Gedimino kalnu. Senovėje Vilnia aptekėdavo Gedimino kalną ir Vilniaus katedrą iš pietų ir vakarų ir įtekėjo į Nerį ties dabartiniu Mindaugo tiltu (Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Dabartinė Vilnios vaga tarp Gedimino ir Trijų kryžių kalnų iš tiesų yra kanalas, iškastas gynybiniais sumetimais XIV a. pabaigoje. Gedimino kalnas keletą šimtmečių buvo „sala“ – aplink jį iš visų pusių tekėjo vanduo. Senoji natūrali Vilnelės žemupio vaga ties Vilniaus katedra ir pietine Gedimino kalno papėde ilgainiui prarado savo reikšmę, galiausiai virto pelkėjančiu grioviu ir XVIII a. buvo užpilta. Dabar jos nelikę nei ženklo.

 

Įdomu, kad ledynmečio pabaigoje Vilnios žemupys tekėjo gerokai toliau į vakarus, siekė net dabartinę Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių sankryžą. Ilgainiui upės vaga, grauždama dešinįjį krantą, traukėsi rytų kryptimi, link Sapieginės kalvyno, taip suformuodama natūralų pakopomis žemėjantį „amfiteatrą“ su legendiniu Šventaragio slėniu, kuriame vėliau išsidėstė Vilniaus senamiestis.

Vilnia yra kairysis Neries intakas. Upės ilgis apie 80 km, baseino plotas 624 km². Vilnia išteka Medininkų aukštumoje, Vindžiūnų kaimo apylinkėse, ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Nusileidusi nuo senųjų aukštumų Vilnia teka per smėlėtą miškingą Lavoriškių lygumą, o žemupyje, Vilniaus miesto teritorijoje, vėl kerta Medininkų moreninį kalvyną ir baigia kelionę Gedimino kalno papėdėje. Upė gausiai maitinama požeminių vandenų, todėl išlieka vandeninga visus metus.

Vilnia Vilniaus miesto teritorijoje teka 0,5–1,3 km pločio R-V krypties terasuotu senslėniu, kuris skrodžia Medininkų moreninį kalvyną. Vilnios žemupio slėnis yra gilus ir vaizdingas, įsirėžęs net 60 metrų. Jame skiriamos 9 viršsalpinės terasos. Vilnios slėnį supa vaizdingi Sapieginės, Belmonto (dešiniajame krante) ir Ribiškių, Pavilnių (kairiajame krante) eroziniai kalvynai.

 

Žemupyje Vilnia itin vingiuota, srauni ir akmenuota, primena kalnų upę. 10 km ruože nuo Pavilnio iki žiočių Vilnios nuolydis siekia net 4 m/km. Krantai čia statūs, vaizdingi. Ypač išsiskiria aukščiausia Lietuvoje Pūčkorių atodanga. Vagoje daug akmenų, rėvų ir slenksčių. Būdingas upės vagos plotis 15-20 m. Daugelyje vietų upė nesunkiai perbrendama, nes tėra tik 0,4–0,7 m gylio, tačiau kai kur pasitaiko ir gilesnių sietuvų. Į Vilnią miesto teritorijoje įteka 5 nedideli upeliai – kairieji intakai: Kyvė, Murlė, Kaukysa ir keletas kitų.

Informaciją parengė: VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
52 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Jone
Jone
10 mėnesius

Čia buvusi apsaugos budke. Juoks čia ne koks Gedimino kalnas

Darius
Darius
10 mėnesius

Medzius iskirto, kad butu kalnas kaip senoveje. Pasirodo dabar dar ir griovius reiks apie kalna iskast, kad vel saloje butu.

Lborkovskij
Lborkovskij
10 mėnesius
Atsakinėti į  Darius

Lietuvoj niera tokios upes Nieris yra tik Vilija

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button