Neatrastas Vilnius

Apleistas ir nebereikalingas: senasis kelias Vilnius–Trakai–Kaunas

1812 m. vasarą, šiuo vingiuotu keliu į Vilnių pakliuvo pats Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Vilniaus atstovai jį pasveikino būtent Paneriuose, ten jam prisiekė ištikimybę.

Kelio į Kauną šioje vietoje, matyt, būta nuo senų senovės, tačiau jokių žinių iš tų senų laikų neišliko. XIX a. gyvenęs poetas ir kraštotyrininkas Vladislovas Sirokomlė (1823–1862) rašė, kad jo laikais „varganai atrodantis“, labai nukasinėtas Panerių kalnas kadaise buvęs toks status, kad senuoju keliu besileidžiančius arklius būdavę sunku sulaikyti.

Vienas pagrindinių to meto Lietuvos kelių buvo ne tik status, bet ir siauras. Juo vargiai prasilenkdavo du vežimai, tad kylantieji į kalną šaudė į orą tam, kad įspėtų tuos, kurie nuo juo leidžiasi. Keliautojai sunkiai skynėsi kelią į kalno viršūnę ir dėl storo biraus smėlio sluoksnio – savo klampiais smėlynais Paneriai garsėjo nuo seno.

 

Lenkmečiu nuspręsta kelią paplatinti, išgrįsti glūdintais akmenimis, pavojingose kelkraščių vietose pastatyti atitvarus. Anąmet įvarytus betoninius stulpelius galime pamatyti ir šiandien. Kadangi Vilnius buvo įtrauktas į Lenkijos sudėtį, o Kaunas liko Lietuvoje, kelias pervadintas Juzefo Pilsudskio traktatu.

1831 m. birželio 19 d. šioje vietoje vyko mūšis tarp generolo Antano Gelgaudo vadovaujamų Lietuvos sukilėlių bei caro kariuomenės.
Senasis Vilniaus–Kauno kelio ruožas buvo svarbus miestui maždaug iki praėjusio amžiaus vidurio. Netrukus šalimais nutiesti modernesni ir platesni automobilių keliai senutėlį kalvų traktą pavertė labiau istorinį susidomėjimą keliančiu objektu.

 

Informaciją parengė: Augustė Juodėnaitė, VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
28 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Aivaras
Aivaras
29 dienas (-ų)

Kur žemėlapis ar kita aiški info? Gmaps nuoroda į kažkokią bažnyčią. Lyg ir ne apie tai straipsnis

Petros Galakinakis
Petros Galakinakis
1 mėnesį

Puiku! 1812 buvusi Panerių (Vilniaus kapitulos dvaro nuo 1390 m. berods, dokumento nuoraše rašoma kad priklausė Jogailos tėvui Algirdui ir galbūt tai buvo ūkinis dvaras) valda plėtėsi nuo koplyčios ir kapinių prie senojo kelio (ten buvo karčema Aukštutinė, sen. lenk. Górna) iki pat dabartinės Vilkpėdės ir Gerosios Vilties. Dabartinės Savanorių ir Naujosios Riovonių g. sankryžos vietoje buvo kaimelis su karčema pavadinimu Žemutinė (sen. lenk. Dolna). Kažkur tarp buvusios Velgos, Gerosios Vilties ir Žemutinės buvo laukai,kur 1812 m. laikraščiai aprašo Napoleono ir kariuomenės sutikimą ir apžiūrą. Atrodo kad Napoleonas atjojo iki dab. Basanavičiaus g. su karininkais kažkur tuo keliu kur dab. Savanorių.… Skaityti daugiau

Vaclovas
Vaclovas
30 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Petros Galakinakis

Labai įdomu, nors Napoleonu ir istorija (visumoj istorija) netikiu, bet dėl atpasakoto tuometinio Vilniaus kraštovaizdžio.

Petros Galakinakis
Petros Galakinakis
19 dienas (-ų)
Atsakinėti į  Vaclovas

Netgi suabejojau tuo ką parašiau. Ir iš tikrųjų, pats Napoleonas laukė prie Panerių. O iki Poguliankos atjojo Joachimas Muratas, tuometinis Dviejų Sicilijų karalius ir Napoleono kavalerijos vadas. Tada jie iš Pohuliankos jojo pusę mylios (tada apie 3-4 km) “prie Panerių”, taigi vieta aiški, kažkur netoli Vilkpėdes, kur buvo laukai ir upelis (gal jis ir buvo tokia “nerašyta” riba tarp Panerių ir artimesnio Vilniaus priemiesčio).

Galima paskaityti tą patį ir Lietuvos kurjeri… (Kuryer Litewski 1812 m. liepos 4 d., nr. 49)

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button