Neatrastas Vilnius

Antakalnis turėjo būti kitoks: pradėta bet neužbaigta darbininkų kolonija

„Pirmosios Neries jėgainės“ – hidroelektrinės darbininkams 1939 – 1941 m. pastatytas vienaaukščių namų kvartalas kartu su administraciniais pastatais Antakalnyje ir Turniškėse.

Po sovietinės okupacijos 1940 m. birželio mėnesį tarpukario architektūriniai sumanymai apmirė. Vis dėlto naujoji valdžia taip pat ėmėsi projektavimo veiklos. Archyviniai šaltiniai rodo, kad dažniausiai buvo projektuojami namai darbininkams.  Vadinamosios „darbininkų kolonijos“ Vilniaus Antakalnyje projektavimo darbai fiksuoti nuo 1940 m. liepos iki 1941 m. vasario. Pirmoji projekto versija pasirašyta inžinieriaus Dambrovskio (vėlesnė be parašo). Skirtingai nei daugumoje darbininkų gyvenamųjų namų kvartalų, čia planuota statyti ne daugiabučius, bet mažaaukščius namus (tiesa, vėlesniame projekte įtraukti ir du daugiabučiai). Kvartalas suprojektuotas kartu su socialine infrastruktūra: mokykla, „liaudies namais“, prekybos objektu bei sporto kompleksu šalia Neries upės. Statybos projektas pilnai nebuvo įgyvendintas. Pastatytas ir išlikęs namų kompleksas tarp Žolyno ir Švyturio gatvių.

1938 m. pavasarį Vilniuje buvo nuspręsta užtvenkti Nerį ir pastatyti galingą [14 tūkstančių kilovatų] elektrinę, kuri ir tiektų elektros energiją ir apsaugotų miestą nuo potvynių. 1939 m. balandį už 10 km nuo Vilniaus centro šiek tiek žemiau Turniškių kaimo, sukalti pirmieji poliai. LTSR valdžia nutarė paspartinti statybą ir 1940 m. lapkritį tam tikslui pradėti statyti Turniškių hidroelektrinės darbininkų namus. Nuo 1938 iki 1945 m. valdžia ir pinigai pasikeitė penkis kartus, projektas pakeistas triskart (vienas jų buvo švedų įmonės parengtas), dukart – užtvankos vieta. Elektrinė taip ir nepastatyta, tačiau paliko du mūrinius administracijos pastatus Turniškių g. 11 ir 17, kuriuose dabar įsikūrusios Lietuvos Respublikos Prezidento ir Premjero rezidencijos.

 

Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
31 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button