Vilnius ką tik atšventė 698 – ąjį gimtadienį, kuris skaičiuojamas nuo pirmojo miesto paminėjimo Gedimino laiške 1323 m. sausio 25 d. Tikrąjį miesto įkūrimą supa legendos, padavimai ir įdomūs nutikimai, kuriuos dabar patikrinti gana sudėtinga.
Strateginė ginkluotė galima tik ritualinėje vietoje. Legenda apie Vilniaus įkūrimą prasideda ne nuo Gedimino sapno, bet – nuo ritualo.
Kunigaikštis Gediminas atvykęs iš Trakų, netoli Šventaragio slėnio, nudobia ne kokį nors stumbrą ar briedį, bet – taurą kaip ritualinį gyvūną.
Jog tai arti tiesos, nereikia toli ieškoti žodžių. Net šiandien padoriam, vos ne šventam, žmogui apibūdinti sakome, jog jis taurus. Chemiškai atsparius metalus, tokius kaip auksą, sidabrą ar platiną, irgi vadiname ne tvirtaisiais, bet – tauriaisiais metalais.
Aišku, tauras nebuvo paaukotas dab. Taurakalnyje, nes jis tokiu virto ne taip seniai, pažodžiui išvertus kalno savininko p(r)avardę (Józef Teodor Doroszkiewicz Bouffał). Iki šio paklydimo vertime, dab. Tauro kalnas turėjo „tvinpyksišką“ vardą: Pamėnkalnis, t.y. šmėklų kalnas, arba Velniakalnis, t.y. vėlių kalnas (plačiau Vykinto Vaitkevičiaus publikacijose).
Tai kur Gediminas nudobė taurą?
Atsakymas – greičiausiai, ant Stalo kalno arba jam labai artimos kalvos (plačiau jau Gedimino Vaitkevičiaus publikacijose).
Bychovco kronika rašo, kad 1390 metais, Vytautui kartu su Vokiečių ordinu apgulus Kreivąjį miestą ir pilį (dab. Kalnų parkas), buvo pasiūlyta nešaudyti į miestą, o taikytis į Kreivosios pilies kalną. Taigi, kunigaikštis Vytautas priėmė patarimą ir patrankas įkasė į Tauro kalną, ant kurio kadaise jo senelis Gediminas buvo nudėjęs taurą.
Bešaudant iš patrankų, nuvirto užtvaros, prasidėjo šturmas. Kronika šį epizodą baigia išdidžiai: kunigaikštis Vytautas sudegino Kreivąją pilį, ir ėmė valdyti Vilnių, ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Sunku pasakyti, kiek čia tiesos ir kiek čia kūrybiškumo. Tačiau akivaizdu, kad pagal kronikos autorių, norint pradėti valdyti sostinę, patranka, kaip super inovatyvi strateginė ginkluotė, turėjo būti panaudota ne bet kur, bet tik ritualinėje vietoje – ten, kur buvo nudobtas tauras kaip auka būsimajam miestui.
Taip buvo atliktas naujas, pagoniams nematytas, technologijų ir inovacijų inspiruotas ritualas – patrankos šūvis į Vilniaus širdį, dab. Kalnų parką. Tik paėmus šią teritoriją buvo galima pradėti valdyti Vilnių, ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
