Kadaise dabartinėje Lietuvos teritorijoje egzistavo net kelios nykštukinės valstybės, kurios buvo unikalios visoje Europoje. Dvi iš jų aplankęs keliautojas Mantas Brazdžionis pastebi, jog tuometinės mini respublikos turi nemažai bendrų bruožų, tačiau galima rasti ir skirtumų.
„Įspūdžiai iš šių išskirtinių vietovių yra tikrai neeiliniai. Galime tik pasidžiaugti, jog kadaise mūsų kraštą garsino įspūdingos istorinės nykštukinės respublikos“, – pastebi M. Brazdžionis.
Savo įspūdžiais iš dviejų vietovių pietinėje Lietuvos dalyje keliautojas dalinasi Youtube platformoje.
Šalčininkų rajone savo didybe ir ypatinga aura išsiskiria Paulavos (Pavlovo) respublikos pastatai. Ją labai vaizdingoje vietoje šalia Merkio upės 1769 metais įkūrė jaunas vietos kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis, nusipirkęs Merkinės kaimo dvarą.
Paulavos respublika gyvavo 26 metus – nuo 1769 iki 1795 metų. Ji išsiskyrė ir moderniomis tiems laikams idėjomis. Tuo laikotarpiu tai buvo vienintelė visos Europos mini valstybė.
Respublikos įkūrėjas ir prezidentas P. K. Bžostovskis panaikino lažą ir valstiečiams išdalino dvaro žemes už darbą. Vietos gyventojai turėjo asmens laisvę ir galėjo laisvai valdyti savo turtą. Respublika labai rūpinosi valstiečių gyvenimu, kultūra ir švietimu: įsteigė mokyklą, leido knygas, pasirūpino, kad čia būtų ir gydymo paslaugos.
Ši vietovė taip klestėjo, jog vos per 15 metų Paulavoje dvigubai paaugo gaunamos pajamos. Apie šią unikalią respubliką netrukus pasklido žinios ir jos gyvenimu domėjosi užsienio spauda, čia atvykdavo garbingi svečiai iš kitų šalių.
Artėjant Abiejų Tautų Respublikos padalijimui, P. K. Bžostovskis suprato, kad teritoriją netrukus užims carinė Rusija, todėl išmainė Paulavos respubliką į dvarą užsienyje. Naujajam savininkui visiškai nerūpėjo įvestos naujovės, todėl jis grąžino atgal lažą.
Netrukus šią teritoriją iš tiesų užėmė carinė Rusija, o dvaras gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. Jo metu dvaro statiniai labai nukentėjo, pagrindinius rūmus dar nuniokojo gaisras.
Vis dėlto, prieš kelis metus buvo pilnai atstatyta dvaro ledainė. Darbų metu atkurti langai, perdangos, sutvirtintos sienos ir pamatai, atstatytos stogo konstrukcijos.
Po Respublikos griūties kuriam laikui emigravęs į Vokietiją ir Italiją, P. K. Bžostovskis vėliau grįžo ir apsigyveno gretimame Turgelių miestelyje.
Kita mini valstybė egzistavo Varėnos rajone, Perlojoje. Perlojos respublika turėjo savarankišką savivaldą ir tvarkėsi atskirai nuo visų tuo metu Lietuvoje buvusių oficialių valstybinių įstaigų. 1918 metais visuotinio gyventojų susirinkimo metu buvo išrinktas vietos komitetas, kuris rūpinosi buities reikalais ir teritorijos apsauga.
Įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, ypač pasižymėjo Perlojos gynybos būrys, kuriam ne kartą teko stoti į kovą su priešo kariuomenės daliniais. Perlojos žemės tuo metu buvo neutralioje zonoje tarp Lietuvos ir Lenkijos, tad rūpintis krašto gynyba buvo ypač svarbu.
1923 metais nustačius demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, Perloja liko Lietuvos teritorijoje, o kitas Merkio upės krantas jau priklausė Lenkijai.
