Didžioji dalis dabartinio Kalnų parko teritorijos – Vilniaus pilių rezervatas. Netoli nuo Dainų slėnio estrados, tačiau jau už rezervato ribos, stūkso ir Vidaus reikalų ministerijai priklausantis stadionas.
Vienos sporto šakos padeda parengti ištvermingus karius, kitos – pasiruošti karui. Taip buvo mąstoma prieš 100 metų.
Boksas, fechtavimas, šaudymas, jojimas yra kario sporto šakos. Futbolas, krepšinis ir kitos kolektyvinės žaidynės – jau skirtos laimėti karą.
Komandinės sporto šakos padeda kariams išmokti taktikos ir sąveikos, t.y. tikslo siekimo ne pavieniui, o visiems kartu.
Gal dėl šių militaristinių priežasčių Kalnų parko prieigose 1925 metais buvo įrengtas stadionas ne vilniečių, bet Lenkijos kariuomenės 6-ojo pėstininkų pulko pastangomis.
Gal tai yra tas raktas (kariuomenės įsitraukimas), kuris šiandien atvertų visas „skrynias“, norint pastatyti ir Nacionalinį stadioną Vilniuje?
Kalnų parko stadionas atidarytas iškilmingai 1925 metų liepą, surengiant futbolo rungtynes. Prieš joms prasidedant, virš stadiono pasirodė lėktuvas, iš kurio pasklido ne tik gėlės, bet ir buvo numestas kamuolys.
„Dangiškas“ kamuolys paties maršalo Juzefo Pilsudskio buvo „papasuotas“ komandos WKS „Pogonia“ (lietuvių k. – „Vytis“) kapitonui Stefanui Slyvai. Taip simboliškai prasidėjo Vilniaus derbis. Towarzystwo Sportowe Wilia prieš WKS Pogonia. Rungtynės baigėsi diplomatiškai, lygiosios 1:1.
Kalnų parko stadionas „statutiniu“ išliko iki šiol. Šiandien tai Policijos departamento stadionas su šaudykla.
