Kaip pradanginti Gedimino kalną? Atsakymas – vanduo. Po stiprios liūties, 1843 metais, naktį iš sausio 16 į sausio 17 dieną, Vilniuje nebeliko nei bokšto, nei kalno, kuris savo dydžiu ir aukščiu beveik prilygo Gedimino kalnui.

Taip iš miesto žemėlapio dingo Bekešo kalnas, ant kurio stovėjo aštuonių briaunų mūrinis bokštas. Čia Lietuvos valdovo Stepono Batoro įsakymu buvo palaidotas vengrų didikas Kasparas Bekešas (1520-1579) – samdytos vengrų artilerijos ir pėstininkų kariuomenės vadas

Kalnas su bokštu griuvo ne iš karto. 1837 m. gegužės 17 d., 6 val. ryto, Bekešo kalnas ir bokštas (dalis) su dideliu trenksmu atitrūko ir nuslinko į Vilnelę (Vilnią).

Šiandien atėjus į šią vietą – kalno nė kvapo, čia tiesiog graži saulės atokaitoje esanti pievelė ir mūsų keturkojų “pliažas”.

Beje, buvusi kalno papėdė šiandien – net kitoje Vilnelės (Vilnios) pusėje, Bernardinų sode, kur miestiečiai net nesusimąsto, jog čia prieš daugiau kaip 100 metų stovėjo vos įkopiamas kalnas ir bokštas.

Parengta pagal Sauliaus Sarcevičiaus, Dainiaus Michelevičiaus straipsnį „Šiuolaikini geofizikinių, geologinių ir kartografinių metodų taikymas Vilniaus Kreivosios pilies beieškant“, In Geologijos akiračiai, 2012, Nr. 1, p. 7-14.

Šaltinis: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

45 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist