Sąjūdžio metais viename Vilniuje įsikūrusio Fizikos instituto kabinete buvo gaminami sprogmenys.
Užtaisas, kurio galingumas buvo toks didelis, jog galėjo sudrebinti visą Sovietų sąjungą. Šis sprogmuo – laisvas žodis, kuris buvo tiražuojamas nedidelėje spaustuvėje, vėliau tapusioje spaudos centru laisvės ištroškusioms sovietinės imperijos tautoms. Kas buvo šios spaustuvės organizatorius? Kodėl KGB ant šios nuotraukos užrašė rezoliuciją „būtinai nustatyti asmenį“? Kaip laisvas žodis iš Lietuvos buvo platinamas po visą Sovietų Sąjungą?
Šioje nuotraukoje įamžintam vyrui 1988 m. buvo trisdešimt penkeri. Ramaus būdo Fizikos instituto mokslinis bendradarbis nė įsivaizduoti negalėjo, jog po kelių mėnesių jis rėš kalbas tūkstantinėms minioms. Negalėjo jis pagalvoti ir apie tai, kad jo mokslinė karjera greit nutrūks – todėl, kad jis pats pradės organizuoti pogrindinės spaudos centrą, kuris atims tiek laiko, kad nebeliks nė minutės moksliniam darbui.
Šis jaunas vyras nuotraukoje įamžintas laikantis plakatą, smerkiantį sovietinės Lietuvos pseudoparlamentą – Aukščiausiąją Tarybą. Už šį drąsų plakatą apybraižos herojus vėliau buvo iškviestas net į prokuratūrą – reikalai galėjo baigtis labai liūdnai, jei nebūtų atsiradęs vienas labai netikėtas pagalbininkas…
Svarbus ir įvykis, kurio metu padaryta ši nuotrauka. 1988 m. liepos 26 d. prie LSSR Aukščiausiosios Tarybos įvykęs Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo protestuojama prieš bandymus suvaržyti susirinkimų laisvę, buvo itin dramatiškas epizodas Sąjūdžio istorijoje. Susirinkimas galėjo baigtis smurto proveržiu – jėgos struktūros tam jau buvo paruoštos, beliko tik duoti įsakymą. Tačiau įsakymas duotas nebuvo, nes Sąjūdis rado skydą, gyvąjį skydą, kurio daužyti „bananais“ ir kastuvėliais valdžios atstovai nesiryžo…
Svarbiausias šios intriguojančios istorijos aspektas yra tas, kad nors nuotraukoje įamžintas vyriškis ir buvo iškviestas į prokuratūrą, bet tai – tik dėl drąsaus plakato. Tuo tarpu kaltinimai dėl pogrindinio spaudos centro, platinusio disidentinę literatūrą po visą Sovietų Sąjungą, įkūrimo taip ir nebuvo pateikti. Kodėl? Kodėl KGB nesiryžo suimti šio pavojingo sovietiniam režimui veikėjo? Kodėl jį KGB vadino „Teplioriumi“? Kas šis žmogus? Koks tolesnis jo gyvenimo kelias – ar grįžo į mokslinę veiklą, o gal pasuko į politiką?
Atsakymai į šiuos klausimus laukia šeštadienį 15.15 val. LRT dokumentinėje apybraižoje „Mes nugalėjom“.
