Vingio parkas – tai vieta, kur vilniečiai, ypač šiltomis vasaros dienomis, mėgsta nueiti pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiais ar riedučiais bei tiesiog gerai praleisti laiką su draugais. Šiuolaikiniams vaikams galbūt sunku patikėti, tačiau daugelis vis dar prisimena – kadaise čia buvo Mažasis vaikų geležinkelis, kur vaikai eidavo ne tik pramogauti, bet ir lavinti profesinius įgūdžius.
Palei pagrindine skersai Vingio parką einančia gatve sovietmečiu driekėsi Mažasis vaikų geležinkelis. Karo laikais šioje vietoje iš tiesų buvo geležinkelis, kuris vėliau dalinai buvo išardytas. Viena jo dalis specialiai palikta vaikų geležinkeliui.
Įdomu, kad geležinkelį galėjo valdyti patys vaikai ir paaugliai. Mažasis geležinkelis buvo skirtas būsimų geležinkeliečių profesiniam orientavimui ir įgūdžių lavinimui.
„Parke išgirsite traukinio švilpimą ir ritmingą ratų klegesį. Kiekvieną vasarą, šie garsai girdimi iš miške nutiesto geležinkelio su keliomis stotimis. Eismą reguliuoja patys vaikai – būsimi geležinkelio darbuotojai: jie yra stoties budėtojai, mašinistai, konduktoriai. Čia yra tikrasis vaikų pasaulis…”, – rašoma V. Uždavinio leidinyje „Po Vilniaus apylinkes” (1958 m.).
Iki 1960 m. geležinkelis driekėsi beveik per visą parką, tačiau situacija pasikeitė, kai pradėjo statyti Vingio parko estradą. Būtent tada didelę dalį geležinkelio demontavo. Tačiau likusi geležinkelio dalis (nuo estrados iki pėsčiųjų tilto per Nerį) veikė iki 1980 m.
„Vaikystėje dirbau dvi dienas. Mano mokykla nepriklausė jaunųjų geležinkeliečių būreliui. Buvau konduktorius”, – „Facebook” grupėje „Vingio vaikai” rašo Aleksandr Machoveckij.
„Instruktorius nenorėjo manęs priimti. Norėjau būti dispečeriu. Mokymai truko tris metus”, – toje pačioje grupėje savo prisiminimais dalinasi Kazimierz Raube.
Nutarus Vingio parke tiesti šiluminę trasą, su Mažu vaikų geležinkelių teko atsisveikinti.
