Tai įvyko 1908 metais rugsėjo 26 dieną Bezdonių geležinkelio stotyje. Lenkijos socialistų partijos kovinė grupuotė, vadovaujama Juzefo Pilsudskio, apiplėšė traukinį, kuriame vežti pinigai skirti Vilniaus tramvajaus linijai tiesti. Jie, beje, atiteko Lenkijos pogrindžiui. Galbūt, jeigu ne šis įvykis, mieste dabar važinėtų tramvajaus, o kandidatai į Vilniaus merus nediskutuotų apie jo poreikį Vilniuje.
Šiek tiek priešistorės: Rusijos-Japonijos karo metu Lenkijos socialistų partiją finansuodavo Japonijos generalinis štabas už pilsudskininkų šnipinėjimą. 1905 įsivyravusi taika nutraukė gaunamą finansavimą iš Japonijos, todėl Pilsudskiui teko ieškoti naujo pajamų šaltinio. Austrijos-Vengrijos imperijos Pilsudskio šnipinėjimo pasiūlymą atmetė, o planuoto Valstybės banko apiplėšimo Kijeve atsisakyta dėl per didelės rizikos.
Tada teko imtis kitų veiksmų ir nuspręsta imtis pašto vagono apiplėšimo. Taip Pilsudskis ir revoliucionieriai pradėjo ruoštis traukinio Varšuva-Peterburgas apiplėšimui Bezdonyje.
Atėjo lemtinga rugsėjo 26 d. Akcijoje dalyvavo 17 žmonių. Užpuolikai įmetė į traukinį bombas, užėmė stotį, nutraukė telefono ir telegrafo ryšius. Tada buvo sužeisti 5 rusų kareiviai, vienas nušautas. Kai apsauga nustojo priešintis, užpuolikai susprogdino seifus ir pagrobė pinigus – daugiau nei 200 tūkst. rublių. Pinigai buvo skirti Vilniaus tramvajaus linijai tiesti, o atiteko Lenkijos pogrindžiui.
Vėliau penki pilsudskininkai buvo suimti, trims buvo skirta mirties bausmė. Po kasacijos ji buvo pakeista į katorgą, trukusią iki 1917 metų. 3 užpuolikai vėliau dar tapo Lenkijos premjerais.
Nežinia, ar Bezdonių apiplėšimas neužkirto kelio Vilniaus tramvajui. Galbūt, jeigu apiplėšimo nebūtų, Vilniuje būtų nutiestos tramvajaus linijos ir šiandien miestas turėtų patogų viešąjį transportą.
