2024-ųjų gegužės 16-oji – neeilinė diena sostinės prekybos istorijoje. Tądien ilgiausiai veikiantis Vilniaus prekybos centras CUP – minėjo garbingą 50-ąjį jubiliejų. O tai puiki proga prisiminti įdomiausius praeities epizodus ir istoriją. Prisiminkime, kaip menkai urbanizacijos paliestas dešinysis Neries upės krantas tapo naujuoju Vilniaus miesto centru ir sostinės verslo rajonu, Baltuoju tiltu nutiesusiu kelią į kone kiekvieno vilniečio širdį.

Prospekte darosi ankšta

Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė (dabar  prekybos centras  CUP) duris atvėrė 1974 m. ir pradėjo naują modernios prekybos epochą. Vis dėlto, tai nebuvo pirmasis stambus prekybos centras Vilniuje. Prieš atidarant prekybos centrui CUP, pagrindinės sostinės universalinės parduotuvės titulas priklausė kitame upės krante, šalia V. Kudirkos aikštės stovinčiam šimtamečiam pastatui Gedimino pr. 18. Jame šiuo metu veikia parduotuvė „Maxima“, vaistinė, o vyresnioji karta šį penkiaaukštį geriausiai žino kaip buvusį „Vaikų pasaulį“.

Pirmuosius sovietmečio dešimtmečius prospekte vykusi intensyvi prekyba akivaizdžiai nebegalėjo išsitekti dailiame, bet ankštame seno pastato rūbe. Nieko nuostabaus – juk objektas statytas dar ankstesnėje epochoje, tarpukariu. Pirkėjus į sales jis pakvietė 1923 m. Anuomet Lenkijos prekybos magnatai broliai Jablkovskiai, jau pastatę įspūdingą prekybos centrą Varšuvoje, dar vieną, tik kiek mažesnį, atidarė Vilniuje.

Ilgainiui išaugo prekybos namų apyvarta, o darbuotojų kiekis pasiekė tam metui įspūdingą skaičių – 120. Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, objektas keliems dešimtmečiams tapo pagrindine universaline parduotuve sovietiniame Vilniuje. Vis dėlto kuo toliau, tuo labiau darėsi akivaizdu, kad sostinė verta naujų, erdvesnių prekybos salių.

Nauja universalinė bus. Tačiau kur?

Jau esame pripratę, kad prekybos centras CUP yra ten, kur yra daugybę metų – dešiniajame Neries krante, miesto centre, prie upės. Tačiau 7-ojo dešimtmečio pradžioje klausimas, kur statyti būsimą didžiausią sostinės prekybos centrą, miesto projektuotojams kėlė nemenką galvosopį. Pamėginkime įsivaizduoti, kad svarbiausia sostinės parduotuvė iškyla vienoje iš šių alternatyviai svarstytų vietų:

  • Naujamiestis, tarp Mindaugo ir T. Ševčenkos gatvių. Šią lokaciją atmetus, vėliau ten iškilo baldų parduotuvė (dab. Mindaugo g. „Maxima“);
  • Lukiškės, ties buvusiu Jaunimo stadionu. Šią lokaciją atmetus, sovietmečio pabaigoje erdvę užpildė Seimo (Aukščiausiosios Tarybos) rūmai;
  • Senamiesčio pašonė, skveras prie Pylimo ir Naugarduko gatvių. Ten anksčiau veikė gėlių paviljonas, o dabar – baras „Paviljonas“;
  • Gedimino prospekto aplinka, ties dabartine A. Vienuolio gatve. Šią vietą atmetus, joje vėliau iškilo Lietuvos operos ir baleto teatro rūmai.

Pasvėrus privalumus ir trūkumus, nuspręsta priimti visai kitokį sprendimą ir keltis į dešinįjį Neries krantą, kuriame užstatymas buvo gerokai retesnis, vadinasi, ir erdvės projektuotojų kūrybai gerokai daugiau.

Tiesa, istoriniu požiūriu parinktoji vieta visai nebuvo dykvietė, priešingai – turėjo solidų istorinį krūvį. Iškart už Žaliojo tilto nuo seno plytėjo priemiestis, iki šiol žinomas Šnipiškių vardu. Daugelis Vilniaus priemiesčių formavosi ne bet kur, o prie strateginių kelių. Pavyzdžiui, Užupis nusidriekė palei magistralę į Polocką, o Naujamiestis (anksčiau vadintas Pogulianka) – palei kelius į Trakus ir Kauną. Ne išimtis ir Šnipiškės. Vos kirtus Nerį, kiek kairiau tilto, aukštyn kilo senasis traktas  į Ukmergę ir Rygą. To kelio pradžią identifikuoti lengva – jis atitinka pėsčiųjų taką, esantį dešiniau Šv. Rapolo bažnyčios. Akmenimis grįsta senovine magistrale kadaise judėjo valdovai, kariai, pirkliai, maldininkai… Turbūt būtų lengviau pasakyti, kas ja nesinaudojo – juk tai vienas judriausių senųjų kelių iš Vilniaus. Atidesni tyrinėtojai senąjį Ukmergės kelio „bruką“ vis dar gali pamatyti savo akimis, tik jau kiek toliau, Ukmergės gatvės dalyje už Konstitucijos prospekto.

Gimsta Naujasis miesto centras

7-ojo dešimtmečio pradžioje architektai ir urbanistai plušėjo pasiraitoję rankoves. Tuo metu buvo brandinama koncepcija dešiniajame Neries krante vystyti naują visuomeninį-prekybinį miesto centrą. Taigi, numatyta ne vienišo prekybos centro plyname lauke pozicija, o priešingai – tapimas dalimi didelio ir modernaus naujų pastatų ansamblio.

Greta iškilo dideli viešbučiai „Lietuva“ ir „Turistas“ (dab. „Radisson Blu“ ir „Best Western“), ritmingo fasado buitinio aptarnavimo rūmai (Konstitucijos pr. 12), dar vėliau – planetariumas. Įdomu tai, kad tai dar ne viskas, kas buvo sumanyta – pritrūko jėgų pastatyti Centrinę šokių salę, kuri, matyt, būtų tapusi savotiška Vilniaus „diskotekų Meka“, o bene įspūdingiausiai skambėjo planas po Baltuoju tiltu įrengti kanalą arba įlanką su vandens kaskadomis ir jachtų prieplauka.

Nepaisant kai kurių neįgyvendintų užmojų, ilgainiui erdvė už Žaliojo tilto pasikeitė neatpažįstamai ir daugeliui dešimtmečių į priekį tapo naujuoju miesto centru, trumpai vadinamu NMC arba net CBD (pagal anglišką terminą Central Business District, liet. centrinis verslo rajonas). Tiek prieš keliasdešimt metų, tiek dabar – tai viena dažniausiai fotografuojamų sostinės vietų.

Statybos – ne be iššūkių

1965 m. populiarus žurnalas „Švyturys“ skaitytojus informavo, kad CUP, arba kaip anuomet mini žurnalistas, „prekybos rūmai“, jau statomi. Tai būta reikšmingo objekto – kai kurios nė nebaigto prekybos centro statybų akimirkos net padabindavo žurnalų viršelius. Tačiau nesunku suskaičiuoti, kad iki prekybos centro atidarymo 1974-aisiais dar laukė bemaž dešimtmetis.

Nors novatoriška karkasinė objekto konstrukcija bei net vietoje įrengta statybinių detalių gamykla turėjo paspartinti statybas, susidurta su rimtais finansiniais iššūkiais. Vienas jų gana tipiškas – miesto valdžios prioritetų perskirstymas kito, svarbesnio objekto naudai – kaip tik tuo metu kranai skrodė padangę virš būsimojo Operos ir baleto teatro.

Antra priežastis – kur kas dramatiškesnė. 1965 m. Uzbekijos SSR sostinę Taškentą nusiaubė pragaištingas žemės drebėjimas. Tame pačiame sovietinių respublikų katile buvusiai Centrinės Azijos tautai buvo nuspręsta solidariai padėti, todėl daug išteklių buvo perduota Taškento atstatymui. Naujo prekybos galiūno laukusiems vilniečiams teko dar kuriam laikui apsišarvuoti kantrybe.

Didžioji diena

1974 m. gegužės 16 d. jau buvo galima šūktelti „pagaliau!”. Iki tol neregėto dydžio universalinė parduotuvė pakvietė pirkėjus užeiti vidun. Asortimentas tiems laikams atrodė stulbinantis – po vienu stogu čia galėjai rasti turizmo, galanterijos, juvelyrikos, tekstilės, elektros, kanceliarijos, sporto, foto, radijo, parfumerijos ir aibę kitų gėrybių. Įdomu tai, kad solidi dalis ant prekystalių atsidurdavusių gaminių buvo sukurti čia pat Vilniuje.

Maža to, kai kuriuose skyriuose absoliučiai visos prekės buvo lietuviškos. Kaip liudija storame, odiniu viršeliu apdailintame CUP metraštyje išlikęs tiekėjų sąrašas, skyriaus „Trikotažas ir audiniai“ tiekėjais kadaise buvo fabrikai „Sparta“, „Vilija“, „Kauno audiniai“, siuvimo ateljė „Rožė“, P. Ziberto šilkinių audinių kombinatas, o „Drabužių ir avalynės“ skyriuje karaliavo susivienijimas „Lelija“. Nors XXI a. ekonomika kur kas globalesnė, kai kurių toliau sėkmingai veikiančių lietuviškų gamintojų produkciją prekybos centre rasime iki šiol.

Ne mažesnio dėmesio nei prekės parduotuvės veiklos pradžioje sulaukdavo… eskalatoriai. Taip, 1974-aisiais tai buvo tikras technikos stebuklas, pirmasis toks atvejis Lietuvoje. Ne be reikalo kone kiekviename ankstyvajame foto ar video reportaže apie naująjį prekybos centrą eskalatoriai rodomi gausiai ir stambiu planu. Šiems sudėtingiems techniniams įrengimams prižiūrėti prekybos centras buvo suformavęs specialią eskalatorininkų brigadą. Daug darbo tekdavo ir apsaugai, vaikydavusiai įsismaginusius vaikus.  Istoriniame metraštyje užfiksuotas vienas smagus kuriozas: objekto statybų sąmatoje per apsirikimą buvo įrašytas ne „eskalatorius“, o „ekskavatorius“. Atsakingam inžinieriui nuvažiavus į tuometinę Leningrado gamyklą paaiškėjo, kad „eskalatorius“ yra 10 kartų brangesnis už „ekskavatorių”, o lėšos sąmatoje nenumatytos! Vis dėlto tokio svarbaus elemento atsisakyti buvo nevalia, todėl papildomos lėšos šiai naujovei buvo rastos, o eskalatoriai įrengti.

Šypsena – galingas ginklas

„Jums ne parduotuvėje dirbti, o pupas turguje pardavinėt!“ – aptarnavimo kultūra piktinosi parduotuvės lankytoja. Tiesa, tai citata iš tolimų 1977-ųjų, kuomet televizijos ekranus pasiekė režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus susuktas nuotaikingas 9 minučių filmas „Džokonda 4 aukšte“. Šioje satyroje pasakojama apie sovietinės aptarnavimo kultūros kasdienybę, nemenkas pirkėjo pastangas prekybos centre rasti pardavėją su… šypsena. Galiausiai pirkėją aplanko sėkmė – 4-ame parduotuvės aukšte jis randa savąją „Džokondą“.

Šis filmas įdomus ne tik kaip meno kūrinys, bet ir kaip dokumentika, šių laikų žmogui parodanti anų laikų prekybos centrų interjerą, žmones, kultūrinį foną. Beje, apie šypsenos svarbą kalbama ne tik šiame filme. Žurnalistai mėgo gvildenti šią temą būtent lankydamiesi anuomet veikusioje Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje – juk tai buvo pagrindinė parduotuvė visoje šalyje, taigi, savotiškas lakmuso popierėlis, pavyzdys, flagmanas.

Darbuotojų kasdienybė įdomiai užfiksuota žurnale „Jaunimo gretos“ 1977 m. Jau vien straipsnio pavadinimas „Nelengva šypsotis – reikia šypsotis“ patvirtina klausimo svarbą. Beje, viena iš interviu herojų, parfumerijos skyriaus pardavėja Giedrė Švedienė anuomet žurnalistui išsidavė, kad šią profesiją pasirinko todėl, kad buvo nedrąsi ir norėjo išmokti bendrauti su žmonėmis. Kažin, gal toks atviras požiūris būtų naudingas ir šiuolaikiniam žmogui, bandančiam pagerinti savo socialinius įgūdžius?

Nauja era – naujas rūbas

Tai, kad ilgiausiai Vilniuje veikiančiam prekybos centrui jau 50 metų, išties kelia nuostabą. Juk kai girdime terminą „prekybos centras“, paprastai galvojame apie prieš dešimtmetį ar du pastatytus milžiniškus kompleksus Šeškinėje, Žirmūnuose, Žvėryne. Visi jie savo istoriją rašyti pradėjo jau nepriklausomoje Lietuvoje, rinkos ekonomikos sąlygomis. O štai prekybos centro CUP startinės pozicijos buvo visai kitos ir jam teko išgyventi milžinišką politinę ir ekonominę transformaciją. Ir vis dėlto – tai įgyvendinta sėkmingai.

Pirmieji nepriklausomybės metai prekybos centrui, kaip ir daugeliui kitų verslų, buvo itin sudėtingi. Sukrėtimų gausa sėjo pesimizmą ir nežinią dėl ateities. 90-ųjų „laukinio kapitalizmo“ dvasią nuostabiai perteikia du LRT „Panoramos archyvuose“ išlikę reportažai. Vienas – apie pirkėjų skubiai leidžiamus talonus prieš įvedant litą 1993 m., kitas – apie masinius atleidimus ir centro uždarymą 1995 m.

Vis dėlto radus ryžto ir išteklių, CUP pakilo tarsi feniksas iš pelenų. Labiausiai šį atgimimą įkūnijo 2002–2003 m. įvykdyta pastato rekonstrukcija. Projekto vadovo architekto Leonido Merkino komanda su pagarbiu santūrumu išlaikė daugelį pirminių tūrinių kompozicinių sprendimų, fasaduose paliko dominuoti baltą spalvą, todėl išoriškai objektas pasikeitė gana nežymiai. Greta prišlietas naujas automobilių stovėjimo aikštelės korpusas. Daugiausiai pakitimų įvyko viduje – buvo padidinti ir kitaip organizuoti prekybiniai plotai, įrengti nauji eskalatoriai ir liftai. Penktame aukšte, kuris anksčiau buvo skirtas administracijai ir sandėliavimui, erdvė buvo esmingai pertvarkyta ir pritaikyta prekybinei veiklai. Pastato stogą vainikavo naujas stiklinis kupolas. 2003 m. tai buvo vienas svarbiausių renovacijos projektų Vilniuje.

CUP istorijos metraštis rašomas toliau. Keletas smulkesnių atsinaujinimų įgyvendinti visai neseniai (paskiausias – 2024 m.), o artimiausiais metais legendinį prekybos centrą papildys 6 aukštų biurų ir komercinių patalpų kompleksas „UpCity“.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

33 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist