Vilniaus istorija

Atrasti Lauryno Gucevičiaus namo pamatai

Dažnas vilnietis žino, kad esamas K. Sirvydo skveras, liaudyje dar vadinamas „Prancūzparkiu“, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo tankiai užstatytas kvartalas. Bet ne kiekvienas yra girdėjęs, kad šiame, kadaise buvusiame prabangiame kvartale, kur buvo įsikūrę pirkliai ir didikai, stovėjo žymaus architekto Lauryno Gucevičiaus namas. Šv. Jono/Gaono gatvių sankirtoje nesunkiai pastebimas šio išnykusio namo architektūrinis elementas – šaligatvio plytelėmis išgrįstas apskritimas, kuris žymi pastato rotondos bokštelio vietą. Beje, šį bokštelį atkartoja bene toks pats išlikusio pastato (kur įsikūrusi Tamošaičių galerija) architektūrinis akcentas priešingoje Gaono g. pusėje.

O štai visai neseniai atrasti ir Lauryno Gucevičiaus namo pamatai. 2019 m. archeologinių tyrimų metu šalia atžymėto bokštelio aptikti pamatų fragmentai – kampinė pastato dalis su įgriuvusio skliauto liekanomis. Pirminės statybos pamatai datuojami XVI a. II p. – XVII a. I p.

Istorinės žinios apie šį kvartale stovėjusį namą siekia XVI a. 5 deš. Tuo metu pastatas priklausė Katedros kapitulai ir buvo nuomojamas įvairiems miestiečiams. Namas L. Gucevičiui buvo padovanotas jo globėjo vyskupo Igno Jono Masalskio 1789 metais. Architektui ši Kapitulos nuosavybė atiteko už nuopelnus statant Verkių rūmų ansamblį bei rekonstruojant Vilniaus katedrą. Pastatas perduotas apgailėtinos būklės – sienos suirusios, sutrūkinėjusios, apgriuvę laiptai, supuvę grindys, lubos ir t.t. Architektas pastatą atremontavo. Istorikai mano, kad veikiausiai tuo metu užstatytas trečias aukštas. Nors XX a. 1 – 2 deš. fotografijose šis namas vaizduojamas dviejų aukštų, neatmestina prielaida, kad pastatas patyręs gaisrus buvo perstatytas ne kartą. Iš istorinių duomenų yra žinoma, kad XIX a. II p. įvyko kapitalinis pastato remontas bei rekonstrukcija. XX a. I p. pastatas vėlgi remontuojamas, keičiama planinė vidaus struktūra.Po L. Gucevičiaus mirties 1798 m. šis jo turtas paveldėjimo teise perduotas sūnums Konstantinui ir Stanislovui, kurie čia negyveno, bet tik nuomavo butus. Yra žinoma, kad 1839 m. pastate buvo įsikūrę 13 nuomininkų, o nuo 1928 m. jame veikė E. Rubinštein mergaičių mokykla. 1944-ųjų liepą, po oro antskrydžio pastatas sudegė. Po karo jo niekas neremontavo ir maždaug šeštajame dešimtmetyje, skvero įrengimo metu jis buvo galutiniai nugriautas.Istorinių duomenų apibendrinimą ir atrastų namo pamatų fragmentų architektūros tyrimus atliko VšĮ „Architektūros tyrimų centras“.

 

Šaltinis: Architektūros tyrimų centras

1900 m. fotografija. Vaizdas iš Dominikonų g. pusės. Informacijos šaltinis: Vilniaus katalogas
Ištrauka iš 1944.07.09 Vilniaus aeronuotraukos. Šaltinis: GX-766-SD-B.
2019 m. archeologinių tyrimų metu šalia atžymėto bokštelio aptikti pamatų fragmentai – kampinė pastato dalis su įgriuvusio skliauto liekanomis.
Pamatų fragmentai – kampinė pastato dalis su įgriuvusio skliauto liekanomis.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
58 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Tarp kita ko
Tarp kita ko
10 mėnesius

Atrasti? O tai buvo slepiami?

Vilnietis
Vilnietis
10 mėnesius

Vokiečiai tokioje situacijoje atstatytų, kaip atstatė savo miestų ir miestelių senamiesčius

Skaitovas
Skaitovas
10 mėnesius
Atsakinėti į  Vilnietis

Atstačius vilniečiai kauktų, kad panaikintas parkas…

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button