MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Vilniaus istorija

Architektūrologė: šiandien Misionierių ansamblis panašus į paukštį nukirstu sparnu

Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje architektūrologė Jūratė Markevičienė skaitys paskaitą apie Misionierių vienuolyną ant Išganytojo kalvos Vilniuje. Architektūrologė pristatys unikalaus ansamblio istoriją, misionierių ir Gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą ir likimą.

Anot J. Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), palaikantys tarsi skrydžiui kylančią bažnyčią su bene liekniausiais Europoje baroko bokštais.

Tačiau šiandien šis unikalusis ansamblis panėšėja į paukštį nukirstu sparnu – vienoje pusėje, sodų vietoje, statomi penki daugiabučiai keliaaukščiai gyvenamieji namai.

Paskaitoje bus kalbama apie šio barokinio ansamblio meninę vertę Vilniaus istoriniam kraštovaizdžiui. Taip pat klausytojai susipažins su nepagrįstai nutylima arba klaidingai aiškinama misionierių ir šaričių istorija Vilniuje.

Menkai nušviesta misionierių ir šaričių veikla

Misionierių ansamblis neatsiejamas nuo jį kūrusios misionierių vienuolijos, ypač nusipelniusios Vilniaus menui, dvasiškumui ir kultūrai. Misionieriai garsėjo švietimu, jų vienuolyne veikė kunigų seminarija ir viena didžiausių bibliotekų iš visų Vilniaus vienuolynų.

Tačiau svarbiausia misionierių veiklos sritis buvo steigti ir valdyti ligonines, kuriomis rūpinosi moteriškoji Šv. Vincento kongregacija – šaritės, garsėjusios savo slauga. Vilniuje jos turėjo ketverius namus-ligonines, tarp jų: Savičiaus, Vaikelio Jėzaus prie misionierių vienuolyno, Šv. Jokūbo ir Pilypo buvusiame dominikonų vienuolyne.

Bendra misionierių ir šaričių vieningos tarnystės paskirtis – rūpintis vargstančiais, priglobti ir šviesti. Vienuolijos kūrė didelius kompleksus, ištisus miestelius, teikiančius prieglobstį visiems skurstantiems, neįgaliems, pamestiems.

Ši misionierių ir šaričių bendrystė, labdaringa ir švietėjiška veikla, gyvenimo tradicijos Vilniuje, pasak J. Markevičienės, menkai nušviestos.

Kaip susiklostė šaričių likimas po 1831–1832 m. ir 1863–1864 m. sukilimų? Kas nutiko su misionieriais? Kokios negandos užklupo sovietmečiu? Paskaitoje architektūrologė J. Markevičienė kalbės apie unikalios istorinės atminties saugojimą, apie tikruosius istorinius faktus ir apie tai, kaip svarbu, saugant paveldą, nemanipuliuoti istorija ir remtis išsamiais moksliniais tyrimais, kurie vieninteliai gali atskleisti mums tikrąsias Vilniaus gyvenimo istorijas.

Ketvirtasis ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas“ įvyks gruodžio 20 d, ketvirtadienį, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, pradžia 17 val. 30 min. Bilieto kaina 0,60 euro.

Vilniaus praeities aktualijos: naujausi tyrimai ir problemos

Sausio 17 d.

Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai. Archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.

Sausio 24 d.

1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais.
Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.

Sausio 31 d.

Gedimino kalno šlaitų geologiniai tyrimai. Geologas dr. Vytautas Račkauskas.

Vasario 7 d.

Biržų-Dubingių Radvilų rūmų
(buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai.
Archeologas Ignas Sadauskas.

Vasario 28 d.

Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais.
Archeologai Gytis Grižas, Valdas Steponaitis.

Kovo 14 d.

Vilniaus Aukštutinės pilies analizė prof. Mariano Moreliovskio
rankraštyje (1940–1942 m.).
Dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Vakarų pradžia 17.30 val. Bilieto kaina 0,60 Eur

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

Laiko kapsulė. Gedimino pr. 27

Evaldas Činga

Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais

Evaldas Činga

Lenkijos tarpukaris Vilniuje: geriausi klasicizmo pavyzdžiai ir naujos visuomenės architektūra

LRT.lt

Senamiesčio gyventojai atveria kiemelius – pasidalins miesto istorija(nuotraukų galerija)

Evaldas Činga

Atgims legendinės vaikų kavinės „Nykštukas“ sienų tapyba

Evaldas Činga

Savivaldybė antrus metus mokės stipendiją sostinės istorijos tyrėjams

Evaldas Činga

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika